201504.22
0

Verslo ginčų indeksas: 2014 m.

Verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras civilinių bylų skaičius auga, taigi Lietuvos verslas į teismus kreipiasi rečiau, o gyventojai – vis dažniau.

Lietuvos pirmosios instancijos teismai 2014 m. sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, tai yra net 7 proc. daugiau nei 2013 m. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Latvijos teismai pernai sulaukė 73 tūkst. civilinių bylų, o Estijos – vos 27 tūkst., taigi abiejose valstybėse civilinių bylų sumažėjo 0,2 proc. Kita vertus, verslo byloms priskiriamų bylų Lietuvos teismai kasmet sulaukia vis mažiau – pernai tokių bylų pirmosios instancijos teismai nagrinėjo 0,3 proc. mažiau nei 2013 m.  – 96 tūkst.

Verslo bylinėjimosi tendencijos

2014 m. vienai veikiančiai pelno siekiančiai įmonei teko 0,69 verslo ginčams priskiriamos bylos. 2013 m. šis santykis buvo 0,72 bylos. Kasmet nuo pat 2010 m. verslo ginčams priskiriamų bylų Lietuvoje mažėja. „Nuo pat 2012 m. mažėja bylų dėl darbo teisinių santykių, taip pat bylų, kylančių iš daiktinių teisinių santykių, bei dėl asmenų neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės. Tačiau taip pat pastebime tendenciją, kad jau porą metų daugėja bylų dėl juridinių asmenų, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo, bei bylų su tarptautiniu elementu“, – teigia advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Darbo ginčai

Nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti Darbo ginčų komisijos tiek 2013 m., tiek 2014 m. sulaukia panašaus skaičiaus prašymų išnagrinėti su darbo teisiniais santykiais susijusius ginčus – 5 tūkst. „Šiuo metu teismus pasiekia tik pavieniai ginčai, daugiausiai susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis. Pernai teismai gavo 25 proc. mažiau darbo bylų nei 2013 m., o 2013 m. po Darbo ginčų komisijų veiklos pradžios darbo bylų teismuose sumažėjo net 33 proc., – pažymi advokatė Jurgita Judickienė. – Kita vertus, prognozuojame, kad po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų augti, kadangi projekte numatyti išplėsti reikalavimai darbdaviams skatins darbo ginčus“.

Nepaisant to, kad naujajame Darbo kodekso projekte numatyti lankstaus darbo santykių reguliavimo principai, pavyzdžiui, galimybė darbdaviams lanksčiau tartis su darbuotojais dėl darbo sąlygų, darbo sutarčių rūšių, atleidimo iš darbo pagrindų ir tvarkos, tačiau jame numatyta ir nemažai papildomų pareigų darbdaviams, kurių neatlikimas gali lemti ginčus su darbuotojais. „Pavyzdžiui, Darbo kodekso projekte įtvirtinta darbdavio pareiga viešai skelbti kolektyvines sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimus, didesnės nei 50 darbuotojų turinčios įmonės privalės viešai skelbti ir nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, lygių galimybių įgyvendinimo ir darbo apmokėjimo politiką. Viena vertus, šios normos skatintų skaidrumo politiką įmonėse, kita vertus, įneštų neaiškumų, kaip šią pareigą įgyvendinti ir tuo pačiu apsaugoti įmonės konfidencialią informaciją“, – tvirtina advokatė Jurgita Judickienė. Advokatė taip pat pažymi, kad papildoma našta gali apsunkinti ir tarptautinių bendrovių veiklą, kadangi Darbo kodekso projektas numato pareigą darbdaviui dokumentus ir kitą informaciją pateikti raštu lietuvių kalba. „Šalys gali susitarti nesilaikyti lietuvių kalbos reikalavimo, tačiau tokiu atveju vis tiek lieka galioti kitos sutarties šalies pareiga pateikti dokumentą ar informaciją lietuvių kalba per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo. Taigi toks reikalavimas gali padidinti poreikį visą vidinę komunikaciją ir vidinius dokumentus tarptautinėse bendrovėse papildomai versti iš naudojamos užsienio kalbos į lietuvių kalbą, – perspėja advokatė. – Iš esmės šie papildomi formalizuoti reikalavimai darbdaviams taps papildoma našta, kainuojančia laiko ir pinigų, atsiras ir daugiau pretekstų darbo ginčams, jei šie reikalavimai nebus tinkamai įgyvendinti“.

Fizinių asmenų bankrotai

Viena iš labiausiai didėjusių bylų grupių – bylos dėl fizinių asmenų bankrotų, jų 2014 m. teismuose daugėjo 99 proc. Per 2014 m. fizinio asmens bankroto bylos buvo iškeltos 354 žmonėms. Iš viso nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013 m. kovo 1 d. fizinio asmens bankroto bylos šiuo metu iškeltos 564 žmonėms, 6 asmenims bylos baigtos, nes jie įgyvendino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Latvijoje 2014 m. sumažėjo tiek prašymų dėl fizinio asmens bankroto, tiek iškeltų bylų: 2014 m. bankroto bylos buvo iškeltos 1289 žmonėms (18 proc. mažiau nei 2013 m.). Estijoje prašymų iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui teismai 2014 m. sulaukė 10 proc. daugiau nei 2013 m.

„Lietuvoje norinčių pasinaudoti fizinio asmens bankroto galimybe asmenų yra gerokai daugiau, tačiau teismas neretai atmeta prašymus bankrutuoti, motyvuodamas tuo, kad žmogus nededa pakankamai pastangų ieškotis darbo arba elgiasi nesąžiningai, pavyzdžiui, imdamas papildomų paskolų, dažniausiai greitųjų kreditų, prieš pareikšdamas norą bankrutuoti. Tačiau 2014 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria išaiškino, kad bankroto byla gali būti nekeliama tik tiems asmenims, kurie patys nesąžiningais veiksmais sukėlė savo nemokumą ar jį padidino. Nutartyje išaiškinti kai kurie svarbūs fizinio asmens bankroto proceso aspektai, todėl šios bylų kategorijos teismų praktika turėtų tapti aiškesnė ir labiau prognozuojama. Taigi 2015 m. turėtų dar šoktelėti fizinių asmenų bankrotų skaičius, – prognozuoja bankroto administratorius Marius Tamošiūnas. – Be to, šių metų pradžioje Ūkio ministerija pasiūlė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisas, kuriomis siūlo trumpinti maksimalų bankroto plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 5 m. iki 3 m. ir įteisinti galimybę skolininkui išsaugoti turtą. Jeigu bus priimtos šios pataisos, didelė tikimybė, kad lietuviai, šiuo metu vis dar besirenkantys bankrutuoti Latvijoje, nuspręs kreiptis dėl bankroto procedūros Lietuvoje“.

Įmonių bankrotai

2014 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismai, kaip ir Latvijos, nagrinėjo daugiau bylų dėl juridinių asmenų bankroto nei 2013 m.: Lietuvos teismai gavo 8,3 proc. daugiau bylų, o Latvijos – net 15 proc. Iš trijų Baltijos šalių tik Estijoje šių bylų teismai sulaukė 16 proc. mažiau nei 2013 m. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, bankrutuojančių įmonių vis daugėja: 2012 m. bankroto procesai pradėti 1401 įmonei, 2013 m. – 1553, 2014 m. – 1676 įmonėms, t. y. 2014 m. 7,92 proc. daugiau nei 2013 m. Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų 2014 m., inicijavo kiti kreditoriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įmonių vadovai inicijavo apie 15 proc., Valstybinė mokesčių inspekcija – 9 proc., darbuotojai – 7,3 proc. 2014 m. Lyginant 2014 m. duomenis su 2013 m. laikotarpiu, žymesnis pradėtų bankroto procesų skaičiaus augimas matomas administracine ir aptarnavimo veikla (36 proc.), nekilnojamojo turto operacijomis (34 proc.) bei transportu ir saugojimu (15 proc.) užsiimančiose įmonėse. 2014 m. 3 proc. išaugo ir bylų dėl vežimo bei krovinių ekspedicijos skaičius teismuose. „Nors Susisiekimo ministerija skelbia, kad transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP 2014 m. padidėjo 6 proc. ir, nepaisant Rusijos sankcijų, vis dar rodo augimo tendencijas, tačiau akivaizdu, kad tam tikra dalis mažesnių transporto įmonių, veždavusių daugiausiai į Rusiją, nebegalėjo pristatyti krovinių, įklimpo į skolas ir bankrutavo“, – pastebi advokatė Jurgita Judickienė.

Viešieji pirkimai

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2014 m. įvyko beveik 10 tūkst. supaprastintų ir tarptautinės vertės viešųjų pirkimų, nuo 2013 m. jų sumažėjo 20,6 proc. Bendra šių pirkimų vertė 2014 m. – 4 530 989 mln. Eur, t. y. 2014 m. vertė išaugo 20 proc. Taigi nors 2014 m. buvo vykdoma mažiau supaprastintų ir tarptautinių viešųjų pirkimų, tačiau jų vertė buvo didesnė. Daugiausiai tiek skaičiumi, tiek verte 2014 m. tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdoma, perkant statybos darbus bei medicinos įrangą, farmacijos ir asmens higienos produktus.

Lietuvos teismai 2014 m. nagrinėjo 332 bylas dėl viešojo pirkimo, beveik dėl kas 30 pirkimo buvo keliama byla teisme (2013 m. – dėl kas 36 pirkimo). Taigi 2014 m. sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nepadarė didelės įtakos verslo ginčams. Naujųjų viešųjų pirkimų direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d. Naujosios viešųjų pirkimų direktyvos įtvirtins trumpesnius pirkimų vykdymo terminus, todėl net ir nesikeičiant ginčų nagrinėjimo terminams, bendra statistinė pirkimo trukmė trumpės. „Sunku prognozuoti, ar įgyvendinus viešųjų pirkimų direktyvas ginčų teismuose daugės, ar mažės, kadangi tai iš dalies priklausys nuo pasirinkto direktyvų įgyvendinimo būdo, t. y. ar įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtins maksimalų direktyvose numatytą pasiūlymų atmetimo, tiekėjų pašalinimo iš procedūrų atvejų skaičių, ar bus pasirinktas ne toks griežtas reguliavimas. Savaime suprantama, kad kuo daugiau įstatyme įtvirtintų pagrindų atmesti tiekėjo pasiūlymą, tuo daugiau dėl to gali kilti teisminių ginčų. Kadangi naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas įtvirtins ekonomiškai naudingiausio, o ne mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų, neabejoju, kad bent jau pirmaisiais naujojo įstatymo gyvavimo metais teismuose bus nemažai ginčų dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus ir šiuo pagrindu atliktos pasiūlymų vertinimo procedūros, taip pat vertinimą atlikusių ekspertų šališkumo, kompetencijos. Tačiau po kelerių naujojo įstatymo taikymo metų turėtų būti suformuotos teismų praktikos gairės, todėl ginčų skaičius galėtų mažėti“, – tvirtina advokatė Jurgita Judickienė.

Konkurencijos bylos

Konkurencijos bylų skaičius išlieka panašus jau porą metų – apie 30 bylų teismuose. Teismai 2014 m. nagrinėjo 17 bylų dėl Konkurencijos tarybos sprendimų: panaikino 3 sprendimus, 3 bylos buvo nutrauktos, iš dalies pakeitė 2 Konkurencijos tarybos sprendimus, 9 skundus atmetė dėl Konkurencijos tarybos sprendimų pagrįstumo. 2013 m. teismams buvo apskųsta 10 Konkurencijos tarybos sprendimų. Bendra Konkurencijos tarybos skirtų baudų suma 2014 m. yra daugiau kaip 63 mln. Eur, iš jų daugiausiai skirta už koncentracijos vykdymo sąlygų pažeidimus – 35,6 mln. Eur, už vertikalius susitarimus duonos ir kitų maisto gaminių sektoriuje bei pinigų tvarkymo paslaugų rinkoje – 24 mln. Eur, bei už nepraneštas koncentracijas – 3,4 mln. Eur. Konkurencijos taryba skaičiuoja, kad savo veikla sukuria apie 10 mln. Eur vidutinę tiesioginę naudą vartotojams.

Vartotojų teisės

Pastaruosius porą metų ženkliai daugėja bylų dėl vartotojų teisių gynimo: 2014 m. teismai sulaukė 72 tokių bylų, 2013 m. – 21, o 2012 m. – vos 5. „Nors vartotojų teisių bylų Lietuvoje nėra daug, tačiau toks šuolis rodo, kad vartotojai yra pasiryžę aktyviai ginti savo teises, netgi kreipdamiesi į teismą, o tai yra signalas verslui ne tik atidžiau rūpintis prekių ir paslaugų kokybe, bet ir teikti deramą dėmesį vartotojų pretenzijoms, spręsti ginčus su vartotojais geranoriškai. Tikėtina, kad ateityje verslas bus vis labiau linkęs ginčus su vartotojais spręsti tarpusavio derybomis, pripažinti klaidas ir daryti nuolaidas, siekdamas taikaus susitarimo, todėl ženklaus vartotojų teisių gynimo bylų augimo neprognozuotume. Apskritai, tokiose bylose mediacija yra kur kas geresnė alternatyva tiek vartotojui, tiek ir verslininkui, nei ilgas ir brangus gana nedidelės vertės ginčo sprendimas teisme“, – teigia advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partnerė, advokatė Agnė Bilotaitė.

Taikos sutartys

Labiausiai ginčus spręsti taikiai linkę estai, jie net 9 proc. bylų baigia taikos sutartimis. Nors Lietuvoje pirmosios instancijos teismai kasmet gauna vis daugiau civilinių bylų, tačiau taikos sutartimi 2014 m. baigėsi vos 2,5 proc. bylų. Latviai taikiu ginčų sprendimo keliu naudojasi dar rečiau nei lietuviai – vos 1,4 proc. bylų baigia taika. 2014 m. teisminė mediacija Lietuvos Respublikos teismuose taikyta 53 civilinėse bylose (2013 m. – 37 bylose, 2012 m. – 17 bylų), iš kurių 12 mediacijos procedūrų pasiekti taikūs susitarimai ir sudarytos taikos sutartys, 40 mediacijos procedūrų nutrauktos nesudarius taikos sutarties, 1 mediacijos procedūra dar nebaigta. „Keista, kad verslas retai naudojasi galimybe greičiau ir pigiau spręsti ginčus. Baigus ginčą taikos sutartimi, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, išvengiama didelių bylinėjimosi išlaidų, sutaupoma laiko. Be to, taikos sutartis reiškia, kad nepralaimi nei viena ginčo šalis, todėl išlieka galimybė tęsti verslo bendradarbiavimą ir toliau, nežlugdant bendrų projektų“, – teigia advokatė Agnė Bilotaitė.

Arbitražas ir bylos su tarptautiniu elementu

Lietuvoje 2014 m., kaip ir 2013 m., vos apie 50 bylų sprendžiama Lietuvoje veikiančiuose arbitražo teismuose, tai sudaro vos 0,05 proc. verslo ginčams priskiriamų bylų. Tačiau bylų su tarptautiniu elementu Lietuvos pirmosios instancijos teismuose daugėja kasmet nuo 2012 m., ypač didelis šuolis buvo 2013 m., kuomet tokių bylų teismuose padaugėjo net 55 proc. Lietuvoje šių bylų 2014 m. daugėjo dar 4 proc. iki 1061 bylos. Estijoje taip pat pastebima bylų su tarptautiniu elementu augimo tendencija (2013 m. jų buvo 18 proc. daugiau nei 2012 m., o 2014 m. dar padaugėjo 20 proc.). „Tokių bylų skaičiaus augimas daugiausiai susijęs su tuo, kad dėl verslo bendradarbiavimo su užsienio partneriais teismams vis dažniau tenka taikyti užsienio teisę“, – pastebi advokatė Agnė Bilotaitė.

Skolininkai, ginčų sumos, turto areštai

Lyginant su 2013 m., pernai sumažėjo tiek pačių skolininkų (5,6 proc.), tiek ginčų dėl skolų skaičius (9,4 proc.), tiek ir ginčų sumos (76 proc.). Ginčų sumos 2014 m. siekė tik 10 mln. Eur, kai 2013 m. sudarė net 44 mln. Eur. Ginčų dėl skolų suma 2014 m. buvo mažiausia nuo 2010 m., kuomet ji buvo didžiausia per 5 pastaruosius metus ir sudarė 203 mln. Eur. Vidutinė ginčo suma, tenkanti vienam skolininkui, 2014 m. buvo 74,6 proc. mažesnė nei 2013 m. ir sudarė 28 tūkst. Eur. „Ginčai dėl skolų neretai atskleidžia trūkumus verslo santykių srityje: ginčus dažniausiai lemia netinkamai paruoštos sutartys arba naudojamos šabloninės, internete rastos, sutarčių formos, kurios netinka arba nevisiškai tinka konkrečiai verslo sričiai, susitarimai neįforminami raštu, dėl ko vėliau susiduriama su sunkumais įrodinėjant ne tik pačią skolą, bet ir jos atsiradimo pagrindą. Dažnai skolos bylose susiduriama ir su kitais netinkamai parengtais dokumentais: nėra prekių ar paslaugų perdavimo aktų, važtaraščių, rašytinių pretenzijų, rašytinių pranešimų apie įskaitymą ir panašiai, kas apsunkina galimybes greitai ir be rizikos ar praradimų prisiteisti skolas“, – įžvelgia advokatė Jurgita Judickienė.

Verslo pradelstos skolos 2014 m. sudarė daugiau kaip 1,4 mlrd. Eur. Vidutinė skolos suma, tenkanti vienam veikiančiam pelno siekiančiam subjektui, 2014 m. siekė 10 tūkst. Eur. Šios sumos išlieka panašios jau kelerius metus. Daugiausiai skolingos yra statybų ir nekilnojamojo turto įmonės, 86 proc. verslo skolų sumos tenka finansų įstaigoms, o pagal skaičių daugiausiai skolų įmonės turi telekomunikacijų bendrovėms – 46 proc. „Vėlavimą atsiskaityti gali lemti skolų administravimo politikos ar procedūrų įmonėse nebuvimas, ginčų rizikos nesuvaldymas, nesavalaikis kontrahentų kreditingumo įvertinimas, vidinių procesų, kuomet prekės neturėtų būtų tiekiamos ar paslaugos teikiamos jau esamiems skolininkams, neturėjimas. Be to, verslas neišnaudoja supaprastintų skolos išieškojimo būdų ir procedūrų, kurios padėtų pagreitinti patį skolos išieškojimo procesą ir išleisti mažiau pinigų bylinėjimuisi, pavyzdžiui, pareiškimų dėl teismo įsakymų, dokumentinio proceso, taikos sutarties ne procese“, – vardija advokatė Jurgita Judickienė.

Turto areštų 2013 m. ir 2014 m. skaičius išlieka beveik vienodas – apie 31 tūkst. Pastaruosius porą metų jų skiriama apie 20 tūkst. mažiau nei 2012 m. Turto areštų suma buvo didžiausia 2013 m. – 800 mln. Eur, 2014 m. ji sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 750 mln. Eur. Vidutinė turto arešto suma 2014 m. nukrito iki 23 tūkst. Eur, 2013 m. ji siekė 25 tūkst. Eur.

……………..

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX ruošiamoje verslo ginčų tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ analizuojami Nacionalinės teismų administracijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateikiami statistiniai duomenys. „Verslo ginčų indeksas“ rengiamas nuo 2012 m.

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX – specializuota verslo teisės advokatų profesinė bendrija, atstovaujanti klientams verslo ginčuose bei teikianti efektyvius patarimus, kaip jų išvengti. Kontoros taikomi ginčų prevencijos metodai apsaugo įmones nuo finansinių nuostolių ir padeda sėkmingai vystyti verslą bei santykius su partneriais.

Susijusios naujienos

23Kov

Verslas aktyviau gina pažeistas konkurencijos teises ir reputaciją

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslininkai kilusius ginčus yra linkę spręsti teisminiu keliu – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų. 2016 m. labiausiai daugėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekių ženklų, ginčų su tarptautiniu elementu. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
9Gru

Daugėja verslo ginčų dėl konkurencijos ir prekių ženklų

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslas kilusius ginčus dažniau imasi spręsti teisminiu keliu – 2016 m. pirmąjį pusmetį teismai sulaukė 6 proc. daugiau verslo bylų nei 2015 m. atitinkamą laikotarpį. Teismus pasiekė rekordinis skaičius bylų dėl konkurencijos ir prekių ženklų, o labiausiai sumažėjo ginčų dėl įmonių steigimo ar likvidavimo. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
22Bal

Verslo ginčų indeksas: verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai

by jurex  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. Verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras...
2Spa

Verslo ginčų indeksas: mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos

by Marius  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. I pusmetis Mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos Verslo bylų mažėjimo teismuose tendencija išlieka, teigiama Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX kas pusmetį sudaromoje verslo bylinėjimosi tendencijų...
19Kov

Verslo ginčų indeksas: bylinėjamės teismuose daugiau už latvius ir estus kartu

by Marius  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2013 m. Bylinėjamės teismuose daugiau už latvius ir estus kartu Latvijos pirmosios instancijos teismai 2013 m. sulaukė 60 proc., o Estijos – net 85 proc. mažiau civilinių bylų nei Lietuvos teismai, kurie...