201709.15
0

Pirmąjį šių metų pusmetį teismo salėje verslas ginčijosi 19 proc. mažiau, nei praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, atskleidžia verslo ginčų advokatų kontoros JUREX kas pusmetį skaičiuojamas „Verslo ginčų indeksas“. Anot advokatės Jurgitos Judickienės, Lietuvoje verslas dar netapo pakantesnis, bet pradėjo atidžiau vertinti galimas rizikas ir ėmė aktyviau investuoti į ginčų prevencijos priemones.

Jei 2016 m. pirmąjį pusmetį vienai veikiančiai įmonei teko 0,35 verslo ginčams priskiriamos bylos, šių metų pirmąjį pusmetį santykis krito kiek daugiau nei ketvirtadaliu – šis rodiklis buvo 0,27. Tokį pokytį lėmė daugiau nei 10 tūkst. sumažėjęs gautų bylų skaičius. Didžiausias pokytis fiksuojamas prievolių teisės kategorijoje.

„Apie ekonominį šalies augimą galime spręsti iš teismo salę pasiekiančių ginčų skaičiaus bei pobūdžio. Šiemet verslas kur kas rečiau bylinėjosi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, paskolų bei pirkimo-pardavimo sutarčių. Sumažėjusį skaičių galėjo lemti tiek atlaidesnis verslo požiūris į galimus praradimus dėl vis dar kylančios šalies ekonomikos, tiek prevenciniai veiksmai, siekiant išvengti galimų konfliktų“, – sako J. Judickienė.

Anot J. Judickienės, vis daugiau įmonių imasi prevencinių ginčų priemonių peržiūrėdamos sutartis su kontrahentais, įsivertindamos potencialias sandorių rizikas, įvesdamos procesų ir kokybės kontrolės  taisykles bei pan. Mažėjantis verslo ginčų skaičius taip pat byloja, kad verslas ima atsargiau vertinti bylinėjimosi perspektyvas bei rizikas: susiformavusi teismų praktika nemažoje dalyje verslo sričių leidžia prognozuoti ir mažina principinių ginčų skaičių.

Advokatė teigia, kad mažesnės vertės ginčus verslas drąsiau imasi spręsti pats, tačiau bendra ieškinių suma didėja: koncentruojamasi į didesnius procesus, kurie reikalauja daugiausia kvalifikuotos advokatų pagalbos.

Pirmąjį šių metų pusmetį bendra verslo ginčų suma siekė 284 tūkst. eurų, tuo tarpu praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, ji buvo 172 tūkst. eurų. Ta pati tendencija matoma ir iš Lietuvos arbitražo teismo pateiktos statistikos: 2016 metais vidutiniškai vienos bylos vertė buvo 37 tūkst. eurų, tuo tarpu šių metų pirmąjį pusmetį ji siekė 164 tūkst. eurų.

Aktyvesnė plėtra į užsienį

Jei pirmąjį 2016 m. pusmetį buvo gautos 502 bylos su tarptautiniu elementu, tai šiemet analogišku laikotarpiu jų buvo 49 proc. daugiau.

„Pasaulis globalėja, lietuvių kuriamas verslas vis dažniau plečiasi ar planuoja plėtrą į užsienį, tad  tarptautinių elementų turinčių bylų daugės. Vežimo ekspedijavimo ginčų taip pat daugėja, todėl galime daryti prielaidą, jog kylant šalies ekonomikai klesti ir tarptautinė prekyba, o tarptautinių elementų turinčių bylų skaičius natūraliai auga“, – sako J. Judickienė.

Lyginant su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu vežimo-ekspedijavimo bylų skaičius išaugo 27 proc.: nuo 274 iki 350. Advokatė taip pat teigia, kad kai kuriais atvejais, transporto sektoriaus bylos teismo salėje gali būti ne tik ekonomikos lygio indikatorius, bet ir artėjančios krizės pranašas: didėjantis bylų skaičius dėl įmonių bankroto, skolų, gali signalizuoti apie artėjančią krizę.

Bankrotų skaičius drastiškai auga

Pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusių pelno siekiančių objektų buvo 1975. Lyginant su 2016 m., šis skaičius yra apie 50 proc. didesnis. Anot verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokato ir bankroto restruktūrizavimo administratoriaus Mariaus Tamošiūno, pagrindinė padidėjusio bankroto procesų skaičiaus priežastis vis dar yra VMI ir Sodros pastangos inicijuojant procedūras seniai veiklos nevykdančioms įmonėms.

„Iki liepos 1 d. bankroto bylos inicijavimas buvo nemokamas, todėl verslas jį kartais rinkdavosi vietoje įprasto skolų prisiteisimo ar alternatyvaus kilusio ginčo su kreditoriais sprendimo. Kadangi nuo liepos 1 d. įvestas 500 EUR žyminis mokestis, tikėtina, kad artimiausiu metu bankrutuojančių įmonių skaičius turėtų stabilizuotis“, – sako M. Tamošiūnas.

Anot jo, seniai veiklos nevykdančių įmonių vadovai taip pat suinteresuoti jų likvidavimu, nes bankroto administratorius ieškinį teikia už pavėluotą inicijuoti bankroto bylą, o tokiu atveju bankroto procedūra dar labiau išbrangsta.

Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX rengiamoje verslo ginčų tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ analizuojami Nacionalinės teismų administracijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateikiami statistiniai duomenys. „Verslo ginčų indeksas“ rengiamas nuo 2012 m.