201703.23
0

Lietuvos verslininkai kilusius ginčus yra linkę spręsti teisminiu keliu – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų. 2016 m. labiausiai daugėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekių ženklų, ginčų su tarptautiniu elementu. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.

Daugiau dėmesio konfidencialiai informacijai ir intelektinei nuosavybei

Pastaraisiais metais teismai nesąžiningos konkurencijos bylų sulaukia dukart daugiau. 2014 m. teismus pasiekė 33 nesąžiningos konkurencijos bylos, 2015 m. – 87 bylos, o 2016 m. – net 196 bylos.

„Pažvelgus į tyrimo duomenis, matyti, kad verslas pradeda labiau vertinti sąžiningą konkurenciją – nuo konkurentų ar buvusių darbuotojų siekia apginti savo komercines paslaptis, verslo strategiją, neprarasti produktų ar paslaugų paklausos, profesionalių ilgamečių darbuotojų. Tokia verslo dalyvių elgsena skatina ieškoti teisinių priemonių, kurios eliminuotų nesąžiningą konkurenciją ir padėtų kurti pridėtinę vertę“, – teigia JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad įmonės daugiau dėmesio skiria neturtinių teisių apsaugai: įmonių reputacija, teisė į pavadinimą tampa vis svarbesniais ir jautresniais veiksniais, padedančiais šiandien verslui sėkmingai veikti Lietuvos rinkoje, pritraukti klientų ar net talentingų darbuotojų. Tą rodo augantis šios kategorijos ginčų skaičius: 2014 m. – 29 bylos, 2015 m. – 25 bylos, 2016 m. – 43 bylos.

Šios tendencijos leidžia manyti, kad ateityje ginčų dėl įmonių neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės vis daugės. 2018 m. pavasarį bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis naujas asmens duomenis tvarkančių įmonių pareigas ir itin dideles baudas už netinkamą jų vykdymą.

Gali daugėti darbo ir viešųjų pirkimų ginčų

2013 m. pradėjus veikti Darbo ginčų komisijoms, teismai darbo bylų gauna bemaž trečdaliu mažiau. Teismus daugiausiai pasiekia tik su darbo sutarties nutraukimu ar pakeitimu susiję ginčai bei ginčai dėl darbo užmokesčio. Po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų vėl augti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams.

„Kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti darbuotojų privatumo bei garbės ir orumo apsaugą darbe. Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai. Visi šie reikalavimai iš darbdavių pareikalaus papildomų laiko ir finansinių investicijų, jei reikalavimai nebus įgyvendinti – atsiras daugiau rizikų kilti ginčams ir nesutarimams su darbuotojais“, – atkreipia dėmesį advokatė J. Judickienė.

Lietuvos teismai praėjusiais metais nagrinėjo 406 bylas dėl viešojo pirkimo – dėl 1 iš 21 vykusio pirkimo kelta byla (2015 m. – 1 iš 29, 2014 – 1 iš 30). Prognozuojama, kad naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, tikėtina, įsigaliosiantis 2017 m. birželio 1 d., dar labiau padidins ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų skaičių. Nors naujovės ir turėtų supaprastinti viešojo pirkimo procedūras, kita vertus, nauji ir iki šiol praktikoje netaikyti reguliavimo niuansai gali sudaryti prielaidas neaiškumams, prieštaringiems vertinimams.

Advokatės J. Judickienės teigimu, tokių ginčų skaičius priklausys nuo to, ar naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas bus lydimas pakankamos apimties poįstatyminių teisės aktų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ūkio ministerijos ir kitų valstybės institucijų aktyvaus įsitraukimo teikiant metodines rekomendacijas naujo reguliavimo praktiniam taikymui. Vienas iš esminių pokyčių, kuris, tikėtina, kels nemažai ginčų, yra ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus įtvirtinimas ir reikalavimas jį taikyti beveik visų pirkimų vertinimui.

Ginčai retai baigiasi taika

2016 m. taikos sutartimi baigėsi vos 2,4 proc. civilinių bylų. Taigi šiandien verslas vis dar retai naudojasi galimybe ginčus spręsti taikiai, nors tokiems ginčų sprendimams Lietuvoje yra taikos sutarties ne procese priemonė, teisminės ir privačios mediacijos institutai.

„Ir teisininkai, ir verslo valdymo ekspertai vieningai sutaria, kad ateityje labiau bus siekiama derybų ir ginčai gerokai dažniau bus užbaigiami taika. Verslas ieškos kompromisų bei alternatyvų – sieks, kad nepralaimėtų nei viena pusė ir išliktų galimybė atkurti buvusius santykius ar imtis naujų bendrų projektų“, – pažymi JUREX vadovaujančioji partnerė J. Judickienė.

Kokie bus verslo ginčai ir jų sprendimo būdai ateityje, teisės specialistai ir verslininkai diskutuos balandžio 27 d. vyksiančioje konferencijoje „Verslo ginčai 2017“. Manoma, kad populiarės ginčų sprendimas mediacijos keliu: šalys pačios susitars dėl joms labiausiai priimtino sprendimo, o tarpininkas tik padės kiekvienai šaliai atskleisti savo interesus, suvaldyti kylančias emocijas, prireikus rasti konstruktyvų sprendimą.

Advokatų kontoros JUREX rengiamoje verslo ginčų tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ analizuojami Nacionalinės teismų administracijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateikiami statistiniai duomenys. „Verslo ginčų indeksas“ rengiamas nuo 2012 m.

Susijusios naujienos

15Rgs

Verslas į ginčus veliasi labiau apgalvotai: mažėja principinių ginčų

by jurex  Comments (0)
Pirmąjį šių metų pusmetį teismo salėje verslas ginčijosi 19 proc. mažiau, nei praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, atskleidžia verslo ginčų advokatų kontoros JUREX kas pusmetį skaičiuojamas „Verslo ginčų indeksas“. Anot advokatės Jurgitos Judickienės, Lietuvoje verslas...
23Kov

Verslas aktyviau gina pažeistas konkurencijos teises ir reputaciją

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslininkai kilusius ginčus yra linkę spręsti teisminiu keliu – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų. 2016 m. labiausiai daugėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekių ženklų, ginčų su tarptautiniu elementu. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
9Gru

Daugėja verslo ginčų dėl konkurencijos ir prekių ženklų

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslas kilusius ginčus dažniau imasi spręsti teisminiu keliu – 2016 m. pirmąjį pusmetį teismai sulaukė 6 proc. daugiau verslo bylų nei 2015 m. atitinkamą laikotarpį. Teismus pasiekė rekordinis skaičius bylų dėl konkurencijos ir prekių ženklų, o labiausiai sumažėjo ginčų dėl įmonių steigimo ar likvidavimo. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
22Bal

Verslo ginčų indeksas: verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai

by jurex  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. Verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras...
2Spa

Verslo ginčų indeksas: mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos

by Marius  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. I pusmetis Mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos Verslo bylų mažėjimo teismuose tendencija išlieka, teigiama Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX kas pusmetį sudaromoje verslo bylinėjimosi tendencijų...

Daugiau naujienų