201707.21
0

Verslo savininkai iš nuostolingo verslo traukiasi ir investuoja kapitalą į naujas idėjas Lietuvoje palyginti vangiai. Tai sudaro tik iki 10% visų inicijuotų bankroto atvejų: to priežastis – brangios ir ilgai trunkančios bankroto procedūros, kurias, kaip rodo lyginamoji analizė, būtina paversti efektyviomis.

Įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo labiausiai dėl VMI ir „Sodros“ pastangų siekiant pašalinti iš rinkos nemokias įmones ir taip apsaugoti valstybės ir verslo partnerių interesus.

Šios institucijos nuo 2015 m. gavusios tokią teisę inicijuoja apie 70–75% visų bankrotų šalyje. 2016 m. Lietuvoje pasiektas rekordinis inicijuotų bankrotų skaičius – 2.684, arba 35% daugiau nei 2015 m. Naujausiais duomenimis, 2017 m. I pusmetį VMI ir „Sodros“ iniciatyva buvo iškeltos 1.184 bankroto bylos 19,8 mln. Eur sumai – 40% bylų daugiau nei 2016 m. sausį–birželį (845).

Geriausi „zombių“ varovai – britai
Palankiausias bankroto režimas yra Jungtinėje Karalystėje (JK), o neefektyviausios bankroto procedūros galioja Estijoje. Lietuva tarp lygintų 34 išsivysčiusių šalių pagal bankroto procedūrų lankstumą atsidūrė 28 vietoje, Latvija – 22 vietoje. Tai skelbiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Organizacijos ekspertai išvedė aiškią koreliaciją tarp bankroto režimo lankstumo ir „verslo zombių“ skaičiaus. „Verslo zombiai“ – tai nuostolingi verslai, kuriems dirbtinį kvėpavimą neretai palaiko tik paskolos ar valstybės subsidijos. Jos žemyn tempia ir sveikąsias įmones. Vegetuojančiose bendrovėse įšaldomi kapitalo ir žmogiškieji ištekliai, sveikoms įmonėms neleidžia efektyviau konkuruoti rinkoje, sparčiau didinti darbo našumo ir generuoti aukštesnę kapitalo grąžą akcininkams. Be to, tokios įmonės potencialiai pučia bankų blogų paskolų portfelius, tai atsiliepia finansų sistemų stabilumui ir sveikatai.

Kas veikia JK, neveikia – Lietuvoje
EBPO tyrėjai iš viso vertino 39 šalyse veikiančius bankroto režimus pagal 13 kriterijų, įskaitant tai, kiek kainuoja verslininkui uždaryti verslą, kokių teisių įmonės bankroto proceso metu įgyja kreditoriai ir galimybę nustatyti, ar tai yra sąžiningas ar fiktyvus bankrotas.
Vertinant pateiktus duomenis, matyti, kad Lietuvoje (ne tik Estijoje) dar daug ką reikia keisti siekiant efektyvesnių bankroto procedūrų, kurios leistų atlaisvinti kapitalą iš „verslo zombių“ ir jį panaudoti naujiems startuoliams kurti.

Pavyzdžiui, skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje, kreditorius Lietuvoje šiandien neturi teisės inicijuoti įmonės restruktūrizavimo, kartu nėra galimybės įmonei gauti naujo finansavimo, kol neatsiskaityta su kreditoriais.

Taip pat neturime veikiančių išankstinio perspėjimo apie galimą nemokumą sistemų, nėra taikomos ikiteisminės nemokumo padėties sureguliavimo procedūros prieš paskelbiant bankrotą, restruktūrizavimą, nėra atskirų bankroto procedūrų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Visa tai taikoma JK ir tai veikia.

JK bankrotas asmeniui, palyginti su kitomis šalimis, kainuoja nedaug, ten nėra kliūčių restruktūrizuoti verslą. Estijoje, Vengrijoje – atvirkščiai. Ten bankrutavęs asmuo įsipareigoja mokėti skolas penkerius metus ir tik paskui gali pradėti naują verslą, o JK – skolos mokamos tik 1 metus. Lietuvoje bankrutavusiam asmeniui su kreditoriais suderintas ir teisme patvirtintas skolų padengimo planas nuo 2016 m. sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų.

EBPO tyrimas atskleidė, kad po pastarosios skolų krizės bankroto procedūras iš viso peržiūrėjo 15 tirtų šalių. Bankroto, įmonių restruktūrizavimo procedūros Lietuvoje išgrynintos, kiek palengvintos ir sutrumpintos pokriziniais metais 2009–2012 m. Vėliau 2015 m. įsigaliojo fizinių asmenų bankroto procedūra, aiškiai numatytos bankroto administratoriaus teisės, pareigos, jo skyrimo tvarka: administratorių paskiria kompiuterinė programa, nebereikia jo skirti teisėjo sprendimu.

Ką dar reikia keisti Lietuvoje
Marius Tamošiūnas, bankrotų administratorius ir advokatų kontoros „Jurex“ partneris, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iš esmės būtina reformuoti ir pertvarkyti visą restruktūrizavimo procesą, nes restruktūrizavimas Lietuvoje „realiai neveikia“ ir todėl yra retai taikomas praktikoje: per visą 17 metų istoriją iškelta vos 431 byla, o realiai restruktūrizuoti pradėta, t. y. restruktūrizavimo planai patvirtinti, tik 240 įmonių.

Antra vertus, bankroto administratorius pastebi, kad restruktūrizavimas praktikoje, kad ir kaip gaila, naudojamas įmonių vadovų ir akcininkų kaip galimybė atitolinti bankrotą ir „susitvarkyti reikalus“.

„Mūsų patirtis tyčinio bankroto bylose rodo, kad yra nemažai atvejų, kai tokie gyvybingi „verslo zombiai“ yra ne kas kita, o šešėlinės ekonomikos išraiška: neapskaitytos įmonių ar jų savininkų pajamos reinvestuojamos į tokius „verslo zombius“, todėl jie ilgą laiką gali egzistuoti, nepaisant didžiulių jų pagrindinės veiklos nuostolių“, – sako p. Tamošiūnas.

Finansų ministerija numato parengti ir 2018 m. viduryje pateikti juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą, konsoliduosiantį įmonių restruktūrizavimo bei bankroto procedūras ir sudarysiantį teisines prielaidas perspektyvių įmonių kuo ankstyvesniam finansinių sunkumų sprendimui ir verslo tęstinumui. Įmonių bankroto atveju – greitam ir kuo didesnį kreditorių reikalavimų tenkinimą užtikrinančiam įmonių likvidavimui.

Ne tik Darbo kodeksas
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad senėjant visuomenėms darbo rinka Europoje stagnuoja, o artimiausiais dešimtmečiais net trauksis, todėl vienintelė išeitis palaikyti ekonominį augimą – didinti produktyvumą, nurodo „The Economist“.

Didinti produktyvumą mėginama įteisinant didesnį darbo rinkos lankstumą (tai padaryta ir Lietuvoje nuo š. m. liepos įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai). Palengvinti verslo sukūrimo ir nutraukimo taisykles yra vienodai svarbu: auga manančiųjų gretos, kad išsivysčiusiose šalyse, tarp jų euro zonos narėje Lietuvoje, pastaraisiais metais našumas auga menkai ir dėl vadinamųjų „verslo zombių“ parazitavimo.

Mantvydas Štareika, verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Baltics“ direktorius, perspėja, kad bankroto proceso greitis turi būti suderintas su darbų kokybe, nes kai procesas labai greitas ir apsiriboja „kone formaliu dokumentų tvirtinimu“, sumažėja galimybių kreditoriams susigrąžinti savo pinigus, nes „neišbandomi visi būdai tai padaryti“.

Ježy Miskis, „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas, siūlo bankroto įstatyme nustatyti, kad kreditorių susirinkimai būtų rengiami bankrutuojančios įmonės buveinėje, jei kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip. „Sodros“ teritoriniai skyriai akcentuoja, kad daugeliu atveju kreditoriai, įskaitant darbuotojus ir valstybės institucijas, neturi galimybės aktyviai ginti savo teises bei interesus, nes kreditorių susirinkimai dažnai rengiami įmonės bankroto administratoriaus buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, kuri dažnai nesutampa su bankrutuojančios įmonės buveinės vieta. Nuvykti į kitoje vietovėje vykstantį kreditorių susirinkimą yra sudėtingiau dėl papildomų finansinių ir laiko sąnaudų.

„Nors kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo, tačiau šiais atvejais kreditoriai praranda galimybę administratoriui užduoti klausimus, susijusius su kreditorių susirinkimo darbotvarke, negali teikti pasiūlymų, kylančių svarstant darbotvarkės klausimus“, – nurodo p. Miskis.

Pigesnis bankrotas skatina inovacijas
Remiantis Pasaulio banko „Doing business 2017“ tyrimu (66 vieta tarp 190 valstybių), kreditorius Lietuvoje likviduojant įmonę nuo paskolinto euro atgauna 0,45 Eur, o EBPO narėse – 0,73 Eur. Įmonės likvidavimas užtrunka 2,3 metų, EBPO vidurkis – 1,7 metų.
Nustatyta, kad kuo pigiau pasitraukti iš verslo, tuo labiau verslininkai tose šalyje linkę eksperimentuoti diegdami rizikingesnes technologijas, o tai reiškia, kad tos valstybės, kurios dėl nepavykusio verslo taiko ne tokias griežtas sankcijas, kuria palankesnę terpę inovacijoms.

EBPO tyrimo išvadoje nurodoma, kad kuo lengviau ir pigiau yra restruktūrizuoti verslą, tuo mažiau kapitalo įšaldoma „verslo zombiuose“.

(Šis straipsnis buvo publikuotas „Verslo žinių“ laikraštyje ir portale).

Susijusios naujienos

21Bir

Praktiniai mokymai „Naujas Darbo kodeksas: ką žinoti ir kaip pasiruošti?“ liepos 4 d. Vilniuje

by jurex  Comments (0)
Nuo liepos 1 d. Įsigalioja naujasis Darbo kodeksas. Tai – bene didžiausias darbo santykių pokytis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Advokatų kontora JUREX siūlo susipažinti su esminiais naujojo Darbo kodekso pokyčiais ir aptarti veiksmus, kuriuos šių naujovių akivaizdoje būtina atlikti.
25Geg

Valstybės tarnautojo interesų supainiojimo atvejis: ar verslas toleruotų tokį elgesį?

by jurex  Comments (0)
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas supainiojo interesus, pakanka ir vieno šiurkštaus pažeidimo, kad prasikaltęs tarnautojas netektų pareigų. G. Kėvišo atleidimo motyvus portalui DELFI komentavo advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė.
14Vas

Apie sudėtingas, ilgai trunkančias nesąžiningos konkurencijos bylas „Verslo žinioms“ pasakojo Jurgita Judickienė

by jurex  Comments (0)
Kasmet teismuose daugėja bylų dėl nesąžiningos konkurencijos – verslininkai vis dažniau kreipiasi į teismą, prašydami priteisti nesąžiningo konkurento, dažniausiai buvusio darbuotojo, padarytus nuostolius. Apie net po kelis metus trunkančius itin sudėtingus, brangiai kainuojančius procesus ir iš nesąžiningo konkurento paprastai priteisiamas tik simbolinio dydžio sumas „Verslo žinioms“ pasakojo JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
7Spa

JUREX advokatės dalyvavo didžiausioje darbo teisės ir personalo konferencijoje

by jurex  Comments (0)
Spalio 5–6 d. JUREX partnerės, advokatės Jurgita Judickienė ir Agnė Bilotaitė dalyvavo konferencijoje „HR | Darbo teisė ir personalas 2016“, kur pasidalino patirtimi ir aptarė personalo specialistams aktualius nesąžiningos konkurencijos ir asmens duomenų apsaugos klausimus.
4Spa

Jurgita Judickienė su „Verslo žiniomis“ dalinosi įžvalgomis apie darbo tarybų steigimą

by jurex  Comments (0)
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui įmonėse, turinčiose 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti įsteigtos darbo tarybos. Apie darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo tvarką, tarybos veiklos procesus bei galimą atsakomybę už darbo tarybos nesudarymą pasakojo advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Daugiau naujienų