Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX






Viršvalandžiai nebėra draudžiami (DELFI, 2010/11/10)
2010-11-10
Teisininkas Mantas Valatka
 
Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) pataisos, kuriomis įstatymų leidėjas panaikino viršvalandinių darbų draudimą bei sudarė palankesnes sąlygas darbdaviams ir darbuotojams susitarti dėl viršvalandžių. 
 
Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą viršvalandiniai darbai buvo draudžiami. Darbdavys darbus, viršijančius nustatytą darbo laiką, galėjo skirti dirbti tik Darbo kodekse nustatytais septyniais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai dirbami visuomenei būtini darbai ar siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir panašiais atvejais. 
 
Dirbti viršvalandinius darbus minėtais išimtiniais atvejais darbdavys (ar jo įgaliotas atstovas) gali skirti savo įsakymu (nurodymu). 
 
Tam, kad darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų net ir žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu.
 
Įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms, nebeliko nuostatos, jog viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami.
 
Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, numatančia, kad kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.
 
Kitaip tariant, šalia jau minėtų išimtinių atvejų, kuomet darbdavys gali vienašališkai skirti dirbti viršvalandžius, įteisinta galimybė nustatyti viršvalandinius darbus su darbuotojo sutikimu arba prašymu ir nesant išimtinių atvejų.
 
Taigi ši nauja Darbo kodekso nuostata sudaro sąlygas darbdaviams esant poreikiui siūlyti darbuotojams dirbti viršvalandžius, tačiau kartu įpareigoja darbdavius juos realiai apskaityti ir atitinkamai mokėti daugiau viršvalandinį darbą dirbantiems darbuotojams.
 
Kitas Darbo kodekso pakeitimas yra susijęs su viršvalandinių darbų trukme. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės negalėjo viršyti 4 valandų ir 120 arba 180 (jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje) valandų per metus. 
 
Įsigaliojus pataisoms, darbuotojo viršvalandinio darbo trukmė per metus išliko ta pati, tačiau dabar darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 4 valandų jau ne per dvi dienas iš eilės, o per vieną dieną (pamainą).
 
Kitaip tariant, šiuo metu darbuotojas per trumpesnį laikotarpį gali išdirbti daugiau viršvalandžių nei anksčiau, pavyzdžiui, visą savaitę kiekvieną darbo dieną dirbti po 4 viršvalandžius. 
 
Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad Darbo kodekso pakeitimai, susiję su viršvalandinių darbų trukme, yra laikini ir galios tik iki šių metų gruodžio 31 d.
 
Kalbant apie viršvalandinį darbą reikėtų aptarti ir apmokėjimo už tokį darbą ypatumus. Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
 
Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. 
 
Tai reiškia, kad padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą turi būti apskaičiuojamas ne tik nuo pagrindinio darbo užmokesčio (atlyginimo), bet ir nuo visų kitų darbdavio darbuotojui išmokėtų papildomų uždarbių. 
 
Kitaip tariant, pirmiausia reikia suskaičiuoti visus darbuotojo per mėnesį iš darbdavio gautus uždarbius, t. y. pareigybinį atlyginimą, priemokas, premijas, priedus ir pan., ir tik po to nuo šios sumos galima apskaičiuoti apmokėjimą už viršvalandžius.
 
Daugiau informacijos rasite žemiau pateiktoje nuorodoje:
 


Atgal
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Sprendimas: Lexita