Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX






Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas
2009-04-21
Autorius: advokato padėjėjas Rytis Valūnas

Dėl sunkmečio pastaruoju metu kone kiekvienai įmonei yra aktualu atidėti arba išdėstyti ilgesniam laikotarpiui savo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tarp galimų priemonių paminėtini atvejai, kai bankai restruktūrizuoja įmonės skolų mokėjimo planus, deramasi su partneriais dėl atsiskaitymo dalimis pagal sudarytus grafikus.

Deja, tokiu būdu mokėjimo palengvinimų išvengti nepavyks, jeigu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju tarp šalių – pvz.: įmonės kreditorės ir įmonės skolininkės ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė į skolą patvirtinta įsiteisėjusiu teismo spendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju – gali būti vykdomas priverstinai.

Vis dėlto, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę skolininkui motyvuotai prašyti išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kokius įrodymus reikėtų teikti prašant teismo išdėstyti sprendimo vykdymą? Universalių taisyklių nėra, tačiau reikia prisiminti, jog vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tinkamais įrodymais laikytini dokumentai, atspindintys įmonės pastarojo meto finansinę būklę - įmonės balansas, pažymos apie finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir skolininkų finansinius įsipareigojimus pačiai įmonei, dokumentai, patvirtinantys konkrečią svarbią priežastį, kurios pagrindu prašoma išdėstyti teismo sprendimą. Pvz.: force majeure. Neseniai gamtos stichija padarė žalą įmonės turtui ar prekėms, dėl ko įmonės turtinė padėtis tapo sunki.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu daugumos įmonių turtinė padėtis yra komplikuota, todėl teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti itin motyvuotas, būtina pateikti sprendimo įvykdymo terminus taip, kad jie atitiktų protingumo, teisingumo principus, nes teismas spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vertinti tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Apibendrinus bendruosius teismo sprendimo išdėstymo reikalavimus, reikia pastebėti, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos tiesiogiai neatskleidžia, ar galima prašyti išdėstyti teismo sprendimą, kai tokiu sprendimu yra patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis.

Kaip žinia, taikos sutartis, tai tokia specifinė sutartis, kuria šalys sutaria užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 straipsnis).

Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Apibendrinant negausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje srityje, konstatuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius – teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio Civilinio kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005). Tačiau teismo vertinimu, abipusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų tik atnaujinus byloje procesą (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tokios tvarkos laikytis nereikia, jeigu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką galima nekeičiant tokio sprendimo turinio, kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

Nors skolos mokėjimo išdėstymas pratęsiant mokėjimo terminus galėtų būti laikomas ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu nekeičiant teismo sprendimo turinio, konstatuotina, jog įmonė, ketinanti baigti ginčą taikos sutartimi, turėtų itin atsakingai tartis dėl skolos mokėjimo terminų ir sutarties sąlygų. Priešingu atveju teismas po sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, skolininko pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo gali atmesti motyvuojant, jog tokiu prašymu prašoma pakeisti taikos sutarties sąlygą.

Bet kuriuo atveju, teismo sprendimo išdėstymas gali būti viena iš galimybių, sunkioje turtinėje padėtyje atsidūrusiai įmonei, palengvinti savo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Juolab, jog paduodamas prašymas teismui dėl teismo sprendimo išdėstymo nėra apmokestintas žyminiu mokesčiu.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.


Atgal
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Sprendimas: Lexita