201707.03
0

Nuo liepos 1 d. įsigalioja pluoštas Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Viena svarbiausių verslo bendruomenei naujovių – įvedamas žyminis mokestis prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių (50 EUR) ir kreditoriniams ieškiniams dėl įmonės bankroto iškėlimo (500 EUR). Teisininkų teigimu, dėl to sumažės piktnaudžiavimo ir nepagrįstų reikalavimų atvejų, kurie Lietuvoje vis dar paplitę.

Atnaujintas Civilinio proceso kodeksas nuo liepos 1 d. numato prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kreditorių ieškinių dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo apmokestinimą žyminiu mokesčiu (atitinkamai 50 ir 500 EUR). Iki šiol už šiuos procesinius dokumentus žyminio mokesčio mokėti apskritai nereikėjo.

Jei pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo arba piniginių lėšų ar kito turto arešto bus pagrįstas, žyminis mokestis bus grąžinamas.

Jurgita Judickienė, advokatų profesinės bendrijos JUREX vadovaujančioji partnerė, komentuoja, kad Lietuvoje vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kuomet prašymai areštuoti įmonių turtą ar iškelti bankroto bylą naudojami ne pagal paskirtį, o kaip spaudimo, verslo žlugdymo priemonė.

„Vis dar nuolat matome atvejų, kai reiškiami nepagrįsti ieškiniai siekiant tik atsakovo piniginių lėšų ar kito turto arešto, taip pat kai kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nors iš tiesų įmonė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kurie neretai yra nulemti ginčų su bankroto bylą  inicijuojančiu asmeniu. Kadangi nuo šiol piktnaudžiauti bus sąlyginai brangiau, prieš imdamasis tokių veiksmų verslas turės geriau pagalvoti, ar reikšti nepagrįstą reikalavimą tikrai „apsimoka“. Tad tikėtina, kad teismuose sumažės nepagrįstų reikalavimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iškelti bankroto bylą“, – komentuoja p. Judickienė.

Pasak jos, prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminio mokesčio atsiradimo efektas turėtų būti mažesnis nei dėl bankroto bylų, tačiau pokyčiai vis tiek privers susimąstyti – iki šiol prašymai buvo teikiami iš esmės visais atvejais negalvojant apie tai, kokia tikimybė bus sulaukti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Pernai Lietuvos teismai gavo 4020 bylų dėl bankroto bylos iškėlimo arba 27% daugiau nei 2015 metais. Pasak p. Judickienės, reikalavimų kelti bankroto bylą populiarumą lemia ir proceso greitumas bei pigumas – skirtingai nei reiškiant įprastą ieškinį, nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, o bankroto bylas teismas turi nagrinėti laikydamasis gana trumpų įstatymo nustatytų terminų.  Be to, kai kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė skolininkė dažnai nenori rizikuoti ir sumoka skolą, nors anksčiau ir „nerasdavo“ pinigų arba ne visai sutikdavo su skola ar jos dydžiu.

„Kita vertus, nuo liepos 1 d. atsiranda dar viena galimybė gintis nuo nesąžiningų reikalavimų – jei yra pagrindas manyti, kad asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę prašyti sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, o nesumokėjus, palikti pareiškimą, prašymą ir pan. nenagrinėtą. Šiuo atveju nereikia įrodyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto (kuriam taip pat keliami aukšti įrodinėjimo standartai), pakanka tikimybės. Kiek ši priemonė bus veiksminga, parodys teismų praktika“, – komentuoja p. Judickienė.

Žyminis mokestis už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo

  • Mokamas 500 Eur žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (CPK 80 straipsnio 2 dalies 9 punktas)
  • Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (CPK 87 straipsnio 1 dalies papildymas 7 punktu).

Žyminis mokestis už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones

50 EUR, išskyrus išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių

(Ši medžiaga pirmiausia buvo publikuota „Verslo žinių“ portale).


Kiti verslui svarbiausi nuo liepos 1 d. įsigaliojantys Civilinio proceso kodekso pakeitimai:

Siaurinamas asmenų, galinčių būti atstovais teisme ratas:

Šitaip siekiama, kad teismus pasiekiantys dokumentai būtų geresnės kokybės, kad iš teisinės ekosistemos būtų eliminuoti nekokybiškų paslaugų teikėjai. Tai daroma siaurinant asmenų, galinčių būti atstovais teisme, ratą:

1) aiškiai įtvirtinama, kad asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys savo nariams gali atstovauti tik neatlygintinai ir tik dėl klausimų, susijusių su šių asmenų veiklos sritimi. Anksčiau pakako, kad steigimo dokumentuose kaip veiklos tikslas būtų nurodyta tam tikros grupės asmenų atstovavimas ir gynimas teisme, pvz.: teisininkas  (ne advokatas) įsteigdavo VšĮ, klientai tapdavo tos VšĮ dalininkais ir tada tas teisininkas galėdavo atstovauti juos teisme.

2) apeliacinį skundą surašyti ir atstovauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali advokatas arba įmonės darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Anksčiau atstovavimui apeliacinėje instancijoje buvo taikomi bendrieji reikalavimai (pvz.: apeliacinį skundą surašydavo teisinių paslaugų įmonės teisininkas, pasirašydavo direktorius ir pan.).

Pakeitimų reikšmė verslui: kadangi advokatų įkainiai dėl geresnės kvalifikacijos paprastai būna šiek tiek didesni nei teisininkų iš įvairių VšĮ ir UAB, bylinėjimosi kaštai gali šiek tiek išaugti.

Pakeitimų reikšmė teisininkams: kadangi iš atstovavimo teisme yra eliminuojamos asociacijos, VšĮ, teisinių paslaugų įmonės ir pan., šių subjektų turėta rinkos dalis turėtų atitekti advokatams. Tuo tarpu teisines paslaugas teikiančios įmonės turėtų labiau orientuotis į paslaugas, nesusijusias su ginčais (sutarčių, įvairių vidinių įmonių dokumentų ir pan. rengimą).

Papildytas ir patikslintas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas:

Pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis nelaikomos už teisinių paslaugų teikimą sumokėtos išlaidos, jei teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas (pvz.: teisines paslaugas teikia UAB‘as, VšĮ, asociacija ir pan.);

Pakeitimų reikšmė verslui: jei dėl teisinių paslaugų teikimo kreipsis į teisininkus ne advokatus, bylinėjimasis tikrai brangs, nes šios išlaidos nebus priteisiamos bylos laimėjimo.

Pakeitimų reikšmė teisinei sistemai: turėtų išaugti atstovavimo teisme kokybė, teismus pasiekti mažiau nekokybiškai, neprofesionaliai parengtų teisinių dokumentų.

Susijusios naujienos

21Bir

Praktiniai mokymai „Naujas Darbo kodeksas: ką žinoti ir kaip pasiruošti?“ liepos 4 d. Vilniuje

by jurex  Comments (0)
Nuo liepos 1 d. Įsigalioja naujasis Darbo kodeksas. Tai – bene didžiausias darbo santykių pokytis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Advokatų kontora JUREX siūlo susipažinti su esminiais naujojo Darbo kodekso pokyčiais ir aptarti veiksmus, kuriuos šių naujovių akivaizdoje būtina atlikti.
25Geg

Valstybės tarnautojo interesų supainiojimo atvejis: ar verslas toleruotų tokį elgesį?

by jurex  Comments (0)
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas supainiojo interesus, pakanka ir vieno šiurkštaus pažeidimo, kad prasikaltęs tarnautojas netektų pareigų. G. Kėvišo atleidimo motyvus portalui DELFI komentavo advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė.
14Vas

Apie sudėtingas, ilgai trunkančias nesąžiningos konkurencijos bylas „Verslo žinioms“ pasakojo Jurgita Judickienė

by jurex  Comments (0)
Kasmet teismuose daugėja bylų dėl nesąžiningos konkurencijos – verslininkai vis dažniau kreipiasi į teismą, prašydami priteisti nesąžiningo konkurento, dažniausiai buvusio darbuotojo, padarytus nuostolius. Apie net po kelis metus trunkančius itin sudėtingus, brangiai kainuojančius procesus ir iš nesąžiningo konkurento paprastai priteisiamas tik simbolinio dydžio sumas „Verslo žinioms“ pasakojo JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
7Spa

JUREX advokatės dalyvavo didžiausioje darbo teisės ir personalo konferencijoje

by jurex  Comments (0)
Spalio 5–6 d. JUREX partnerės, advokatės Jurgita Judickienė ir Agnė Bilotaitė dalyvavo konferencijoje „HR | Darbo teisė ir personalas 2016“, kur pasidalino patirtimi ir aptarė personalo specialistams aktualius nesąžiningos konkurencijos ir asmens duomenų apsaugos klausimus.
4Spa

Jurgita Judickienė su „Verslo žiniomis“ dalinosi įžvalgomis apie darbo tarybų steigimą

by jurex  Comments (0)
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui įmonėse, turinčiose 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti įsteigtos darbo tarybos. Apie darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo tvarką, tarybos veiklos procesus bei galimą atsakomybę už darbo tarybos nesudarymą pasakojo advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Daugiau naujienų