201705.04
0

Straipsnio autorė: Sonata Kajotaitė

Praėjusiais metais įmonėms pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo net 35 proc. ir pasiekė rekordinį skaičių per pastaruosius metus – 2016 m. bankroto procedūros pradėtos 2 684 įmonėms. Didėjant bankroto bylų skaičiui, didėja ir bylų, kuriose vadovai ar akcininkai pripažįstami kaltais įmonę prie bankroto privedę tyčiniais veiksmais. Tokiais atvejais kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti priteisti žalą, patirtą dėl nesąžiningų akcininko veiksmų, ir įrodinėti jo civilinės atsakomybės sąlygas.

Esant teismo nutarčiai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi, esant nustatytiems nesąžiningiems akcininko veiksmams, belieka įrodyti likusias atsakomybės sąlygas: kaltę (preziumuojama), priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kreditoriaus patirtos žalos, žalos dydį.

Nuo to momento (pasibaigus juridiniam asmeniui) kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto akcininkui.

Praktikoje daugiausiai susiduriama su sunkumais įrodyti priežastinį ryšį tarp akcininko neteisėtų veiksmų ir patirtos kreditoriaus žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas palengvino kreditoriaus padėtį tokio pobūdžio bylose nustatydamas, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys yra preziumuojamas*.

Taigi, šiuo atveju ne kreditorius turi įrodyti priežastinį ryšį, bet dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi pareigą paneigti priežastinio ryšio prezumpciją. Jis turi įrodyti, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net jam neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas yra pateisintas tuo, jog šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo.

Minėtoje nutartyje teismas taip pat pasisakė, kad bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas kreditoriaus reikalavimui dėl patirtos žalos prisiteisti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, kadangi tik nuo šios dienos laikoma, kad kreditorius suprato, kad yra pažeistos jo teisės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis svarbi tuo, jog kreditoriams palengvinama galimybė prisiteisti žalą, kurią patyrė dėl nesąžiningų asmens veiksmų. Šiuo atveju kreditorius turės įrodyti tik žalos dydį, kuris yra lygus neišieškotai finansinio reikalavimo sumai, o tai kreditoriams suteiks realesnes galimybes prisiteisti patirtą žalą.

* Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017.

Susijusios naujienos

21Lie

Vegetuojančios įmonės: žala ir verslui, ir valstybei

by jurex  Comments (0)
Verslo savininkai iš nuostolingo verslo traukiasi ir investuoja kapitalą į naujas idėjas Lietuvoje palyginti vangiai. Tai sudaro tik iki 10% visų inicijuotų bankroto atvejų: to priežastis – brangios ir ilgai trunkančios bankroto procedūros, kurias, kaip rodo lyginamoji analizė, būtina paversti efektyviomis.
3Lie

Mažės piktnaudžiavimų siekiant bankroto bylos ir turto arešto

by jurex  Comments (0)
Nuo liepos 1 d. įsigalioja pluoštas Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Viena svarbiausių verslo bendruomenei naujovių - įvedamas žyminis mokestis prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių (50 EUR) ir kreditoriniams ieškiniams dėl įmonės bankroto iškėlimo (500 EUR). Teisininkų teigimu, dėl to sumažės piktnaudžiavimo ir nepagrįstų reikalavimų atvejų, kurie Lietuvoje vis dar paplitę.
4Geg

Kreditoriai galės lengviau prisiteisti žalą, patirtą dėl įmonės tyčinio bankroto

by jurex  Comments (0)
Praėjusiais metais įmonėms pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo net 35 proc. ir pasiekė rekordinį skaičių per pastaruosius metus. Didėjant bankroto bylų skaičiui, didėja ir bylų, kuriose vadovai ar akcininkai pripažįstami kaltais įmonę prie bankroto privedę tyčiniais veiksmais. Tokiais atvejais kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti priteisti žalą, patirtą dėl nesąžiningų akcininko veiksmų, ir įrodinėti jo civilinės atsakomybės sąlygas.
18Bal

Rekordinį įmonių bankrotų skaičių lėmė techninės priežastys

by jurex  Comments (0)
65 proc. transporto įmonių susiduria su vėluojančiais susimokėti partneriais, susirūpinimą vežėjams kelia ir į viršų šoktelėjęs bankrotų rodiklis. Tačiau, advokatų kontoros JUREX partnerio, bankroto ir restruktūrizavimo administratoriaus Mariaus Tamošiūno teigimu, bankrotų skaičiaus augimui praėjusiais metais daugiausia įtakos turėjo techninės priežastys.
31Sau

Lietuvos radijo laidoje – pokalbis apie įmonių bankrotą su advokatu Mariumi Tamošiūnu

by jurex  Comments (0)
Kokiuose sektoriuose veikiantis verslas bankrutuoja dažniausiai, kaip keičiasi bankrotų procedūros ir kokias teises bei socialines garantijas išsaugo bankrutuojančių įmonių darbuotojai, Lietuvos radijo laidoje „Centas eurą augina“ pasakojo JUREX advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas.

Daugiau naujienų