201709.25
0

Nekonkuravimo susitarimai yra viena daugiausiai diskutuojamų temų vadovų bei personalo specialistų tarpe. Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė didžiausioje personalo konferencijoje Lietuvoje „HR savaitė Lietuva“ kalbėjo apie tai, ko reikėtų nepamiršti sudarant nekonkuravimo bei konfidencialumo sutartis su darbuotoju bei kokių klaidų vertėtų vengti.

„Nekonkuravimo susitarimu darbdavys su darbuotoju sutaria, kad pastarasis tam tikrą laikotarpį nedirbs kitam darbdaviui, užsiimančiam konkurencinga veikla. Tokios sutarties turinį sudaro draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos dydis bei teritorija ir šio sutarimo galiojimo terminas“, – teigia J. Judickienė.

Pagrindiniai nekonkuravimo susitarimo momentai

Anot advokatės, nekonkuravimo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui, o kompensacijos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio atlyginimo. J. Judickienė pabrėžia, kad kartais įmonių taikoma praktika išskirti kompensaciją iš įprastinio darbuotojo atlyginimo yra ydinga.

„Darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas nedirbtų rinkoje veikiantiems konkurentams, tačiau įsipareigoja už tai mokėti atitinkamo dydžio kompensaciją. Visgi pasikeitus situacijai darbdaviui nebūtina laukti kol baigsis sutarties galiojimo terminas, tuo pačiu darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kompensacija jam yra nemokama daugiau nei du mėnesius“, – sako J. Judickienė.

  1. Judickienė atkreipia dėmesį, kad išimties atveju, kuomet darbuotojo atlyginimas siekia 2 vidutinius šalies darbo užmokesčius, yra galimybė tartis dėl palankesnių nei naujajame Darbo kodekse įtvirtintų nekonkuravimo susitarimų sąlygų.

Interesų konflikto draudimas bei konfidencialumo sutartys

Savo pranešimo metu J. Judickienė uždavė klausimą, ar tikrai reikia mokėti 40 proc. dydžio atlyginimo priedą darbuotojui norint, kad jis nedirbtų konkurentams? Anot jos, iš naujojo Darbo kodekso galima susidaryti įspūdį, kad atsakymas yra „taip“, tačiau šioje situacijoje gali pasitarnauti interesų konflikto draudimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja informuoti darbdavį apie darbą kitoje, konkuruojančioje bendrovėje.

„Šiuo draudimu darbuotojas įsipareigoja informuoti darbdavį apie bet kokį galimą interesų konfliktą, o tuomet darbdavys turi teisę spręsti, ar jam reikia uždrausti darbą konkuruojančioje įmonėje ir mokėti nekonkuravimo kompensaciją, ar darbuotojas gali laisvai užsiimti norima veikla. Toks sutarimas palengvins darbo santykius ir padės išvengti nemalonių situacijų, kuomet apie darbuotojo veiklą konkuruojančiai įmonei sužinoma iš trečiųjų šalių“, – sako J. Judickienė.

Advokatė taip pat atkreipė dėmesį ir į konfidencialumo sutartis. Anot jos, jose būtina apsibrėžti, kokia informacija yra laikoma konfidencialia ir kokia atsakomybė gresia pažeidimo atveju. Ji taip pat pabrėžė, kad darbdavys privalo padėti saugoti konfidencialią informaciją apribodamas jos priėjimą slaptažodžiais bei kitomis reikiamomis apsaugos priemonėmis.