Advokatas Rytis Valūnas

 

Prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, reikėtų įvertinti bei žinoti:

 

1. Siekiant sėkmingos bylos baigties būtina susirinkti reikiamus įrodymus – dokumentus, pagrindžiančius skolos buvimo faktą - kaip antai (1) prekių pirkimo ar kitokią sutartį, kurios pagrindu atsirado skola (jei tokia yra); (2) neapmokėtą sąskaitą; (3) raginimą atsiskaityti (jei buvo siųstas); (4) jei skolininkas dalį skolos yra padengęs – mokėjimų suvestinę su iš skolininko gautomis sumomis bei jų gavimo datomis (būtina skaičiuojant delspinigius); (5) kitus dokumentus ar įrodymus, kurie galėtų turėti reikšmės nagrinėjant bylą (susirašinėjimas su skolininku raštu, el. paštu ir kt.).

 

2. Kartu su ieškiniu dėl skolos priteisimo itin rekomenduojame iškart pateikti dokumentus, patvirtinančius kliento išlaidas advokato paslaugoms – (1) sąskaitą už teisines paslaugas; (2) banko pavedimo kvito originalą (jei pavedimą atlikote internetu – būtina gauti banko antspaudą ant atspausdintos pavedimo kopijos) arba advokato pinigų priėmimo kvito originalą. Tai daroma kliento interesais, kadangi kai kuriais atvejais šiuos dokumentus pateikti vėliau, teismo posėdžio metu, gali būti neįmanoma (tam tikrais atvejais byla išnagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į posėdį) ir todėl klientui patirtos išlaidos advokato paslaugoms nepriteisiamos. Tais atvejais, kuomet reiškiamas pareiškimas dėl teismo įsakymo ar ieškinys dokumentinio proceso tvarka tokius dokumentus pateikti būtina, kadangi tik pateikus juos su pareiškimu (ieškiniu) tokios išlaidos klientui bus priteistos. 

 

3. Kreipiantis į teismą dėl nedidelių sumų priteisimo, bylinėjimosi sąnaudos (žyminis mokestis, išlaidos advokato paslaugoms) neretai gali prilygti arba netgi viršyti pačią skolos sumą. Šiuo atveju visuomet išlieka rizika, jog teismas nedidelių skolų priteisimo bylose visų bylinėjimosi išlaidų nepriteis. Būtina įvertinti, kokia mažiausia skolos suma atėmus patirtas išlaidas advokatui jus tenkintų, ar esate pasirengę pasitenkinti mažesne, nei jums iš skolininko priklausančia skolos suma. 

 

4. Teismo sprendimu priteista skola dar negarantuoja, jog visą šią skolą lengvai ir greitai atgausite. Kai skolininkas yra nemoki įmonė arba fizinis asmuo, kuris neturi turto ar nuolatinių pajamų, arba yra išvykęs gyventi į užsienį, skolos realus išieškojimas gali būti apskritai neįmanomas.

 

Galimi trys būdai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo:

 

1. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

 

Tai paprasčiausias, pigiausias ir greičiausias būdas prisiteisti skolą. Pareiškimas apmokestinamas ketvirtadaliu įprasto žyminio mokesčio. Teismas, formaliai patikrinęs įrodymus, priima teismo įsakymą, kuriuo priteisia skolą. Šalys į teismą nėra kviečiamos, todėl klientas nepatiria atstovavimo teisme išlaidų. Pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, galima teismo prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., areštuoti skolininko turtą). Priimtą teismo įsakymą teismas siunčia skolininkui ir siūlo per 20 dienų (1) teismo įsakymą įvykdyti (sumokėti skolą) arba (2) pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Jei skolininkas per nurodytą terminą prieštaravimų nepateikia ir skolos nesumoka, teismo įsakymas įsiteisėja ir jį galima vykdyti priverstinai (galima gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui). 

 

Pagrindinis teismo įsakymo trūkumas yra tas, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus (jie neprivalo būti motyvuoti), įsakymas nedelsiant naikinamas ir tuomet turi būti reiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo (kitaip tariant, išlaidos bei laikas, sugaištas pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimui, netenka prasmės ir, užuot sutaupius, ženkliai išauga bendros kliento patirtos bylinėjimosi išlaidos). Dėl šios priežasties pareiškimo dėl teismo įsakymo nerekomenduojama rinktis tais atvejais, kai skolininkas yra linkęs skolos nepripažinti ar sąmoningai vilkinti jos priteisimą. Pareiškimo dėl teismo įsakymo taip pat neleidžiama reikšti kuomet (1) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė; (2) skolininko gyvenamoji ar darbo vieta (juridinio asmens buveinė) yra nežinomos.

 

2. Ieškinys dokumentinio proceso tvarka.

 

Teismui teikiamas ieškinys dėl skolos, kuriuo prašoma išnagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka. Mokama pusė įprasto žyminio mokesčio. Teismas, formaliai patikrinęs įrodymus, priima preliminarų teismo sprendimą, kuriuo priteisia skolą. Iki preliminaraus sprendimo šalys į teismą nėra kviečiamos, todėl klientas nepatiria atstovavimo teisme išlaidų. Teismui priėmus preliminarų sprendimą, sprendimas siunčiamas skolininkui ir nustatomas 20 dienų terminas prieštaravimams pareikšti. Jei prieštaravimai nepareiškiami, preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja ir gali būti vykdomas priverstinai. 

 

Tuo atveju, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus (skirtingai nei teismo įsakymo atveju, prieštaravimai privalo būti motyvuoti ir išsamūs) dėl preliminaraus sprendimo, procesas vyksta toliau: ieškovas privalo pateikti atsiliepimą į skolininko prieštaravimus ir šalys kviečiamos į teismo posėdį. Dėl šių priežasčių dokumentinis procesas yra optimalus skolų išieškojimo būdas, tačiau jis yra netinkamas tais atvejais, kuomet tikrai žinoma, jog skolininkas skolą ginčys bei reikš prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Rekomenduojama šį būdą rinktis, kai norima sutaupyti mokant mažesnį žyminį mokestį, ir yra žinoma, jog skolininkas nėra linkęs ginčyti skolos. Būtina įvertinti tai, jog užuot turėjus mažesnes bylinėjimosi išlaidas, šios gali ženkliai išaugti skolininkui sąmoningai prieštaraujant preliminariam sprendimui. Kaip ir teismo įsakymo atveju, ieškinys dokumentinio proceso tvarka negalimas kuomet (1) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė; (2) skolininko gyvenamoji ar darbo vieta (juridinio asmens buveinė) yra nežinomos.

 

3. Ieškinys bendrąja tvarka.

 

Šis būdas yra pats brangiausaias ir trunka ilgiausiai, todėl mažiausiai tenkina išieškotojo interesus. Visada yra rengiami teismo posėdžiai (mažiausiai vienas, praktikoje retai byla išsprendžiama per mažiau nei du teismo posėdžius), išskyrus, jei yra galimybė priimti sprendimą už akių (skolininkui nepateikus atsiliepimo į ieškinį). Mokamas įprastas žyminis mokestis – 1-3 procentai nuo skolos sumos (priklausomai nuo skolos dydžio). Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus, šis būdas rekomenduojamas tik tais atvejais, kai tiksliai žinoma, kad skolininkas ginčys skolą arba skolininko gyvenamoji (buveinės) vieta yra nežinomos.