201711.13
0

Nuo sausio 1 d. darbuotojai galės prašyti darbdavio, kad šis suteiktų jiems bendrovės akcijų. Toks prašymas privalės būti svarstomas, jei to reikalaus ne mažiau nei trečdalis darbuotojų.

Pasak verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokato Mariaus Tamošiūno, nuo šiol darbuotojai galės lengviau inicijuoti akcijų gavimo procesą, o darbdaviai savo arsenale turės dar vieną motyvacijos priemonę, kuri jau seniai prieinama pažangių valstybių įmonių vadovams.

„Iki šiol darbdavys įmonės akcijas darbuotojui galėjo suteikti tik atlygintinai ir tik išleidus naują akcijų emisiją, tačiau nuo kitų metų jas suteikti bus galima ir visiškai neatlygintinai. Tai reiškia, kad įmonių vadovams bus galima paprasčiau motyvuoti darbuotojus suteikiant bendrovės akcijų, o darbuotojai, manantys, jog akcijų suteikimas jiems suteiktų papildomos energijos dirbti dėl bendrovės gerovės – galės to paprašyti“, – sako M. Tamošiūnas.

Pasak advokato, darbuotojai turėtų nepamiršti, kad darbdavys, o tiksliau visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atmesti prašymą, tačiau bendrovės vadovas vis tiek privalės paruošti Akcijų suteikimo taisyklių projektą, o akcininkų susirinkimas turės šį projektą privalomai apsvarstyti bei apie priimtus sprendimus informuoti darbuotojus.

  1. Tamošiūnas teigia, kad akcijų suteikimo darbuotojams samprata Lietuvoje nėra visiškai svetima, tačiau verslui patogių būdų taip motyvuoti darbuotojus iki šiol trūko.

„Kai kurios šalies didžiosios ar pažangesnės bendrovės, vykdydamos darbuotojų motyvavimo programas, suteikdavo darbuotojams vadinamuosius akcijų opcionus – galimybę už sutartą, dažniausiai lengvatinę, kainą įsigyti akcijas, jei darbuotojas pasiekia tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, išdirba įmonėje tam tikrą laiką, pasiekia tam tikrus jam iškeltus tikslus, prisideda prie įmonės tikslų pasiekimo ir pan. Tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokias akcijas darbuotojams suteikdavo ne bendrovė, o esami jos akcininkai, jiems taip pat tekdavo imitituoti atsiskaitymą už tokias akcijas ar numatyti simbolinę jų kainą, kadangi galimybės perduoti akcijas darbuotojams neatlygintinai įstatymas iki šiol nereglamentavo. Taigi, įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai leis darbuotojų motyvavimo programas įgyvendinti patogiai, civilizuotai ir neapeidinėjant nelanksčių įstatymo normų“, – teigia M. Tamošiūnas.

Darbuotojų akcijų suteikimas bendrovei gali būti tam tikra „kreditavimosi“ forma, kuria gali pasinaudoti mažus ekonominius pajėgumus turinčios bendrovės. Tai taip pat tai gali padidinti darbuotojų įsitraukimą į darbą ir lojalumą, nes sukuria darbuotojui „nuosavybės jausmą“. Anot advokato, tai gali būti ir bendrovių pardavimų apimčių bei atitinkamai pelno padidėjimo priežastimi.  M. Tamošiūnas teigia, kad darbuotojai iš to tik išloš, nes tai yra pakankamai patrauklus investavimo būdas, pasižymintis vidutine investicine rizika.

„Akcijas darbuotojams tiesiogiai ar akcijų opcionų būdu suteikia didžiosios technologijų ir finansų bendrovės, tokios kaip „Facebook“, „Microsoft“ ar „The Cheesecake Factory“. Tokia praktika ypač populiari JAV, JK, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Bendrovės akcijų suteikimas ypač plačiai naudojamas startuolių veikloje, nes taip vadovai gali varžytis dėl talentingiausių darbuotojų rinkoje“, – sako verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokatas.

Straipsnio autoriai advokatas Marius Tamošiūnas ir teisininkas Jaroslav Simarev.