201710.02
0

Bendrovė „A“ paliko sandėlyje „X“ saugoti savo prekes 2 mėnesių laikotarpiui. Už pirmąjį mėnesį bendrovė „A“ vėluoja atsiskaityti. Ar sandėlis „X“ turi teisę tokiu atveju parduoti saugomas prekes ir tokiu būdu padengti bendrovės „A“ skolą už suteiktas sandėliavimo paslaugas? Ar gali atsisakyti išduoti prekes jas sulaikant iki tol, kol bendrovė „A“ su juo atsiskaitys?

Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokatė Jelena Cvirko teigia, kad sandėliavimo sudėtingumas, investicijų būtinumas bei finansinė rizika dažniausiai lemia tai, jog bendrovės naudojasi sandėliavimo paslaugomis. Pagrindinis sandėliavimo teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame numatytos pagrindinės sandėlio teisės, tokios kaip teisė reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį paslaugos sutarties sudarymą/asmens teisę atsiimti daiktą, taip pat teisė pakeisti prekių saugojimo sąlygas, teisė parduoti prekes ar jų dalį pasikeitus saugojimo sąlygoms, teisė sulaikyti perduotas saugoti prekes tol, kol jas saugoti palikęs asmuo neatsiskaitys su sandėliu ir kitos.

„Civilinis kodeksas įtvirtina teisę sandėliui atsisakyti išduoti prekes jas sulaikant iki tol, kol su juo bus atsiskaityta, tačiau apie teisę parduoti saugomas prekes ir tokiu būdu padengti skolą už suteiktas sandėliavimo paslaugas neužsimenama. Nepaisant to, sutarties šalys neretai pačios įtraukia panašaus pobūdžio nuostatas į prekių sandėliavimo sutartį, joje numatydamos, jog bendrovei laiku neatsiskaičius už sandėliavimo paslaugas, sandėlis įgyja teisę parduoti saugomas prekes ir iš gautų pinigų „pasidengti“ skolą“, – teigia J. Cvirko.

Anot advokatės, jei sąlygos, įtrauktos į sutartį, neprieštarauja įstatymui, numatančiam sutarčių laisvės principą, tuomet sandėlį valdantis asmuo galėtų ja pasinaudoti. Visgi tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių vengia atsiskaityti už sandėliavimo paslaugas, įskaitymo naudojimas kaip gynybos priemonė yra negalimas. Įskaitymu vienas reikalavimas yra įskaitomas į priešingos šalies reikalavimą, tokiu būdu sumažinant vienos iš šalies prievolės dydį, o kitos šalies prievolę panaikinant. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą šalis turi sieti ne tik abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Viena esminių sąlygų yra ta, kad priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai.

Nors sandėliavimo teisiniuose santykiuose abi šalys turi reikalavimo teises viena į kitą – sandėlis turi teisę reikalauti sumokėti atlyginimą už suteiktas paslaugas, o prekes palikęs saugoti asmuo turi teisę reikalauti prekes grąžinti – šios reikalavimo teisės yra iš esmės skirtingos (viena piniginė, kita – ne), o tai lemia įskaitymo negalimumą. Pavyzdžiui, jeigu sandėlis „X“ turi reikalavimo teisę iš bendrovės „A“ gauti 2000 Eur, o bendrovė „A“ turi reikalavimo teisę iš sandėlio „X“ prašyti grąžinti paliktas saugoti prekes, tokiu atveju sandėliui „X“ pateikus pranešimą dėl įskaitymo ir į sandėlio „X“ reikalaujamą 2000 Eur sumą įskaičius tokį paliktų saugoti prekių kiekį, kuris atitiktų šią sumą, toks įskaitymas negaliotų.

Tačiau, kaip jau minėjome, nėra draudžiama pačioje sutartyje numatyti galimybę parduoti paliktas saugoti prekes ir iš gautos sumos pasidengti įsiskolinimą, o likusią sumą grąžinti asmeniui, palikusiam saugoti prekes.

„Vis tik reikėtų nepamiršti, jog bendrojo naudojimo sandėliui jo sandėliavimo paslaugų sutartis laikoma viešąja sutartimi ir sudaroma paprastai prisijungimo būdu pagal sandėlio pateiktas standartines sąlygas. Tai reiškia, jog tais  atvejais, kai sandėliavimo sutarties sąlyga yra nesąžininga ar nepagrįstai suteikianti vienai šaliai perdėtą pranašumą, sandėlio klientas galėtų kreiptis į teismą, prašydamas tokią sąlygą pakeisti ar panaikinti. Pavyzdžiui, jeigu sutartyje būtų numatyta, kad asmeniui vėluojant sumokėti už sandėliavimo paslaugas bent vieną dieną, sandėlis įgyja teisę parduoti prekes, manome, kad greičiausiai tokia sąlyga galėtų būti pripažinta nesąžininga ir tokiu pagrindu nuginčyta“, – sako J. Cvirko.