201403.19
0

Verslo ginčų indeksas: 2013 m.

Bylinėjamės teismuose daugiau už latvius ir estus kartu

Latvijos pirmosios instancijos teismai 2013 m. sulaukė 60 proc., o Estijos – net 85 proc. mažiau civilinių bylų nei Lietuvos teismai, kurie 2013 m. gavo 185 tūkst. civilinių bylų. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atliktoje verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ prognozuojama, kad nors bendras verslo ginčams priskirtinų bylų skaičius Lietuvoje jau kelerius metus mažėja, tačiau ateityje daugės verslo ginčų su tarptautiniais partneriais, konkurencijos, įmonių ir fizinių asmenų bankroto bylų, augs skolininkų skaičius.

Verslo bylų mažėja

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX sudaromas verslo ginčų indeksas rodo bendras mažėjančio verslo bylinėjimosi tendencijas Lietuvoje. 2012 m. teismai sulaukė 98 tūkst. bylų, priskirtinų verslo ginčams, vienai veikiančiai įmonei tais metais teko 0,77 tokios bylos, o 2013 m. atitinkamų bylų buvo gauta 97 tūkst. ir verslo ginčų indeksas tesiekia 0,72. „Verslo ginčų indeksas rodo santykį, kiek verslo ginčams priskirtinų bylų tenka vienai veikiančiai įmonei. Tendencijos tokios, kad tokių bylų mažėja, iš kitos pusės, 2013 m. įsigalioję pokyčiai, susiję su darbo ginčų sprendimu Darbo ginčų komisijose, galimybe administracinius ginčus baigti taikos sutartimis, teikti dokumentus teismui elektroniniu būdu, šių metų kovo mėnesį Seimo patvirtintos Civilinio kodekso nuostatos, leisiančios teikti grupinius ieškinius, daro įtaką ne tik verslo ginčams ir jų skaičiui teismuose, bet ir visam bylinėjimosi procesui. Mes tik dabar diegiame naujoves, kurios Vakarų šalyse veikia jau daugelį metų“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Naujovės pasiteisino

Nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėjęs veikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt suteikia galimybę dokumentus teismui teikti elektroniniu būdu. Per pirmą portalo veiklos pusmetį 19 proc. civilinėse bylose pateiktų dokumentų sudarė pateikti elektroniniu būdu. Dokumentus teismui gali teikti tiek advokatai, tiek fiziniai asmenys, taip pat portale galima susimokėti žyminį mokestį, teismo baudą, peržiūrėti bylų informaciją. „Ši naujovė, be jokios abejonės, palengvina bylininkų ir teismų darbą, žinoma, jeigu nevertinsime, kad pati sistema dar turėtų būti tobulinama ir ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti jos nepertraukiamą veikimą“, – pažymi advokatė.

Dėl 2013 m. sausio 1 d. pradėjusių veikti Darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, 2013 m. Lietuvos teismai sulaukė net 33 proc. mažiau bylų dėl darbo teisinių santykių. Nepaisant sumažėjusio Lietuvos teismų krūvio, sprendžiant darbo ginčus, vis dėlto Latvijos ir Estijos teismai tokių ginčų sulaukė atitinkamai 61 ir 69 proc. mažiau nei Lietuvos. Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių 2013 m. iš viso gavo 5221 skundą, kurių beveik 90 proc. išnagrinėjo. Pasak advokatės J. Judickienės, vertinant teismų darbo krūvio, laiko, žmogiškųjų išteklių prasme, Darbo ginčų komisijos pasiteisino.

Lietuviai nelinkę ginčų spręsti taikiai

Galimybe baigti ginčą taikiu būdu Lietuvoje vis dar naudojamasi retai. 2012 m. taikos sutartimis baigėsi 2,9 proc. visų bylų, o 2013 m. – 2,6 proc. Sprendžiant ginčus susitaikymų keliu, abi ginčo šalys daro tam tikras nuolaidas, išvengia ilgo bylinėjimosi proceso, kuris kelia riziką sužlugdyti įvairius projektus, pavyzdžiui, dėl ginčo, kilusio tarp statybos įmonių, arba netgi prarasti verslą dėl per didelių laikinųjų apsaugos priemonių, didelio turto arešto masto. Taikos sutartimi galima ne tik greičiau ir patogiau, bet ir pigiau išspręsti verslo ginčą, kadangi tokiu atveju yra grąžinami 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, išvengiama didelių bylinėjimosi išlaidų. „Verslas turėtų dažniau naudotis galimybe užbaigti ginčus ne teisminiu, o susitaikymų keliu – taip sutaupytų ne tik laiko ir pinigų, bet ir išsaugotų savo reputaciją ir verslo santykius su partneriais, – teigia advokatė J. Judickienė. – Lietuvoje, lyginant kad ir su Estija, kur taikos sutartimis baigiasi apie 9 proc. visų bylų, šį ginčų sprendimo būdą renkamasi retai. Kita vertus, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsiradusi galimybė net ir administracinius ginčus baigti taikos sutartimi turėtų sumažinti teismų darbo krūvį, pagreitinti bylų nagrinėjimo procesą, sumažinti patiriamus žmogiškųjų išteklių ir laiko kaštus, todėl manau, kad ateityje verslas dažniau rinksis taikų ginčų sprendimo būdą, pasirašant taikos sutartį, arba alternatyvius ginčų sprendimo būdus, pavyzdžiui, arbitražą ir mediaciją“.

Neteisminiais ginčų sprendimo būdais naudojamasi retai

Lietuvoje veikiantys trys arbitražo teismai iš viso 2013 m. sprendė apie 50 bylų, t.y. tik apie 0,05 proc. visų verslo ginčams priskiriamų bylų. Verslo ginčų advokatė ir Lietuvos arbitražo teismo rekomenduojama arbitrė Jurgita Judickienė įžvelgia kelias verslo nenoro bylinėtis arbitraže priežastis: „Reikia pripažinti, kad verslininkai dar nėra tinkamai susipažinę su galimybe perduoti ginčą spręsti arbitrui ar arbitražui. Kita priežastis galėtų būti vyraujanti nuomonė, jog arbitražinis ginčų sprendimas yra brangesnis nei teisme. Ši nuostata galiotų tuo atveju, jei ginčo suma būtų sąlyginai nedidelė, tarkime, iki 100 000 Lt, arba, priešingai, labai didelė, viršijanti 4 000 000 Lt, todėl esant tokiai ginčo sumai, mokamas sąlyginai didesnis žyminis mokestis, negu jis būtų mokamas bylą pradedant teisme. Ginčo sprendimas arbitraže, tikėtina, kainuotų brangiau ir tuo atveju, jei teisminis ginčas būtų baigiamas pirmosios instancijos teisme ir toliau šalys nesibylinėtų. Vis dėlto Lietuvoje didžioji dalis teisminių ginčų nesibaigia pirmosios instancijos teisme, o bylos kaštai didėja su kiekviena nauja instancija. Tokiu atveju arbitražo teismo sprendimas galėtų būti pigesnis, nes arbitraže byla nagrinėjama vieną kartą, o arbitražo sprendimas yra galutinis. Kita vertus, dažnai verslas didžiausiu ginčų sprendimo arbitraže privalumu laiko konfidencialumą, kuris užtikrina šalių interesų apsaugą ir bylos nagrinėjimą už uždarų durų. Be to, arbitraže ginčus nagrinėja šalių pasirinktas vienas ar keli arbitrai, kurie dažniausiai būna ypatingai gerai įsigilinę į konkrečią sritį, todėl ginčą gali išspręsti kvalifikuočiau ir greičiau nei su įvairaus pobūdžio didžiuliu kiekiu bylų susiduriantis teismas“. Nepaisant to, kad arbitraže Lietuvos verslas bylinėjasi vis dar retai, ginčų su tarptautiniu elementu daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. 2013 m. tokių bylų Lietuvos teismai sulaukė 55 proc., Estijos teismai – 18 proc. daugiau nei 2012 m. Net ir šioje bylų kategorijoje lietuviai bylinėjasi 8 proc. daugiau nei estai. „Verslui vis intensyviau bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir gausėjant sėkmingai tokių ginčų sprendimo praktikai, įmonės vis dažniau ryžtasi spręsti ginčus su užsienio partneriais teismo keliu, kai anksčiau tokiais atvejais tiesiog nuleisdavo rankas. Būtent dėl to bylų su tarptautiniu elementu ir ateityje turėtų daugėti“, – teigia verslo ginčų advokatė Jurgita Judickienė.

Daugės bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX parengtoje verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalgoje prognozuojama, kad bylų dėl fizinių ir juridinių asmenų bankrotų šiemet taip pat turėtų daugėti. 2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, per pirmuosius metus Lietuvoje bankrutavo 148 žmonės – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį. „Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo. Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai ir lemia šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų būtų mažiau, jei teismas nustatytų maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, žymiai daugėtų, jei būtų leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prašymų iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui teismai kasmet sulaukia vis daugiau, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų daugėjimo tendencija Lietuvoje taip pat turėtų išlikti“, – prognozuoja Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2013 m. buvo pradėta 10 proc. daugiau bankroto procesų nei 2012 m. Bankroto bylų Lietuvos, Latvijos ir Estijos teismai ypatingai daug sulaukė 2010 m., nuo to laiko Latvijoje ir Estijoje šios kategorijos bylų sumažėjo daugiau negu dvigubai, o Lietuvoje bankroto bylų skaičius išlieka panašus kaip 2010 m. „Galima prognozuoti, kad 2014 m. bankrutuojančių įmonių skaičius bus panašus kaip pernai. Vienas iš būdų išvengti bankroto – įmonės restruktūrizavimas. Šia procedūra siekiama išspręsti laikinas mokumo problemas ir atkurti įmonės mokumą. Vis dėlto nepaisant visų pastangų, didžioji dalis restruktūrizavimo procedūrų baigiasi nesėkmingai – restruktūrizuojamai įmonei tenka kelti bankroto bylą“, – pastebi advokatas, bankroto administratorius M. Tamošiūnas.

Aktyvėjanti rinka lems daugiau konkurencijos bylų

2013 m., lyginant su 2012 m., bylų dėl konkurencijos sumažėjo 19 proc. Pasak J. Judickienės, „pats faktas, kad bylų yra mažai, neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinė ar neįprasta situacija. Kita vertus, Konkurencijos taryba visuomet pabrėžia, kad vartotojai gauna naudą, kai konkurencija yra nevaržoma nei rinkos dalyvių, nei valdžios institucijų, ir skaičiuoja 186 mln. Lt vidutinę metinę naudą vartotojams dėl baudų atgrasomojo pobūdžio“. Konkurencijos tarybos duomenimis, 2013 m. buvo nustatyti 4 konkurencijos ir 9 reklamos įstatymo pažeidimai. „Nors tai nėra dideli skaičiai, tačiau Konkurencijos tarybos įmonėms skiriamos baudos turi ir prevencinį poveikį – atgraso nuo pažeidimų kitas įmones. Kita vertus, aktyvėjant rinkai, konkurencijos bylų ateityje turėtų daugėti“, – pažymi verslo ginčų advokatė.

Viešųjų pirkimų daugėja, bylų mažėja

Advokatė Jurgita Judickienė prognozuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai neturėtų daryti įtakos verslo ginčams dėl viešųjų pirkimų tiesiogiai, tačiau gali kilti poreikis aiškintis naujas teisės normas, jas skirtingai interpretuoti, kas sąlyginai gali padidinti ginčų skaičių. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2013 m. įvykdyta 9 proc. daugiau viešųjų pirkimų nei 2012 m., tačiau pernai teismai sulaukė 21 proc. mažiau šios kategorijos bylų. Pirkimų vertės 2013 m. padidėjo 2 proc., t.y. nuo 14 655 mln. Lt 2012 m. iki 14 983 mln. Lt 2013 m.

Prognozuojamas skolininkų skaičiaus augimas

Lyginant su 2012 m., 2013 m. unikalių skolininkų skaičius išaugo 14 proc., tačiau ginčų dėl skolų kiekis sumažėjo 20 proc. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatės Jurgitos Judickienės nuomone, atsigaunant ekonomikai, natūraliai didėja ir skolinių santykių skaičius, tačiau verslas daugiau koncentruojasi ties pardavimai ir mažiau dėmesio skiria skolų administravimui. „Skolininkai ir skolų administravimas dažnai prisimenamas tik tuomet, kai tai tampa rimta problema, galinčia nulemti net įmonės mokumą. Pavyzdžiui, ekonominės krizės metu stambių skolininkų bankrotai sukėlė tam tikrą grandininę bankrotų reakciją“, – įžvelgia J. Judickienė.

Verslo pradelstos skolos 2012 ir 2013 m. sudaro maždaug tokią pačią sumą – apie 4,8 mlrd. Lt. Vidutinė skolos suma, tenkanti vienam veikiančiam pelno siekiančiam subjektui, 2013 m. siekė beveik 36 tūkst. Lt. Daugiausiai pradelstų skolų tenka nekilnojamojo turto bendrovėms, daugiausiai skolininkų dirba prekybos sektoriuje.

2013 m. turto areštų buvo paskirta mažiausiai nuo pat 2009 m., tačiau bendra turto areštų suma buvo didžiausia ir siekė 2,7 mlrd. Lt. Vidutiniškai vienam areštui 2013 m. teko 88 773 Lt. Anot Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatės Jurgitos Judickienės, šią tendenciją galėjo lemti pasikeitęs teismų požiūris į laikinųjų apsaugos priemonių, arba kitaip, turto arešto taikymą: „Jei anksčiau turto areštas ieškovo prašymu būdavo taikomas kiekvieno ginčo dėl bent kiek didesnės sumos atveju, tai pastaruoju metu teismai anaiptol ne visais turtinių ginčų atvejais taiko šią priemonę. Atsargesnį teismų vertinimą greičiausiai lėmė verslo praktika, kuri parodė, jog beatodairiškai taikomi turto areštai dažnai sužlugdo net ir sėkmingai veikiantį verslą“.

Mažėjant verslo ginčams, bendra ginčų suma 2013 m. taip pat sumažėjo 7,6 proc. (nuo 165 mln. Lt 2012 m. iki 152 mln. Lt 2013 m.). Vidutinė ginčo suma, tenkanti vienam skolininkui, 2013 m. siekė 464 tūkst. Lt, t.y. net 19 proc. mažiau nei 2012 m., kuomet vidutinė ginčo suma buvo 574 tūkst. Lt.

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX ruošiamoje verslo ginčų tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ analizuojami Nacionalinės teismų administracijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Statistikos departamento, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos ir kitų institucijų pateikiami statistiniai duomenys. „Verslo ginčų indeksas“ rengiamas nuo 2012 m.

Susijusios naujienos

15Rgs

Verslas į ginčus veliasi labiau apgalvotai: mažėja principinių ginčų

by jurex  Comments (0)
Pirmąjį šių metų pusmetį teismo salėje verslas ginčijosi 19 proc. mažiau, nei praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, atskleidžia verslo ginčų advokatų kontoros JUREX kas pusmetį skaičiuojamas „Verslo ginčų indeksas“. Anot advokatės Jurgitos Judickienės, Lietuvoje verslas...
23Kov

Verslas aktyviau gina pažeistas konkurencijos teises ir reputaciją

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslininkai kilusius ginčus yra linkę spręsti teisminiu keliu – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų. 2016 m. labiausiai daugėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekių ženklų, ginčų su tarptautiniu elementu. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
9Gru

Daugėja verslo ginčų dėl konkurencijos ir prekių ženklų

by jurex  Comments (0)
Lietuvos verslas kilusius ginčus dažniau imasi spręsti teisminiu keliu – 2016 m. pirmąjį pusmetį teismai sulaukė 6 proc. daugiau verslo bylų nei 2015 m. atitinkamą laikotarpį. Teismus pasiekė rekordinis skaičius bylų dėl konkurencijos ir prekių ženklų, o labiausiai sumažėjo ginčų dėl įmonių steigimo ar likvidavimo. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
22Bal

Verslo ginčų indeksas: verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai

by jurex  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. Verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras...
2Spa

Verslo ginčų indeksas: mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos

by Marius  Comments (0)
Verslo ginčų indeksas: 2014 m. I pusmetis Mažėja verslo ginčų teismuose, didėja turto areštų sumos Verslo bylų mažėjimo teismuose tendencija išlieka, teigiama Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX kas pusmetį sudaromoje verslo bylinėjimosi tendencijų...