201710.11
0

Komentaras publikuotas 15min.lt portale.

Prognozuoti apie skundo dėl Europos Komisijos (toliau – EK) sprendimo perspektyvas yra sudėtinga. „Lietuvos geležinkeliai“ turi teisę apskųsti EK sprendimą ES Bendrajam Teismui, kuris turi šias teises: panaikinti EK sprendimą, padidinti arba sumažinti paskirtą baudą. ES Bendrojo Teismo sprendimai gali būti skundžiami ES Teisingumo Teismui, tačiau tokio apskundimo galimybės yra ribotos, t.y. gali būti skundžiama išimtinai tik dėl teisės klausimų.

Kaip rodo praktika, atvejų, kai ES Bendrasis Teismas panaikina EK sprendimą arba sumažina EK paskirtą baudą būna, tačiau jie nėra labai dažni. Šiuo atveju „Lietuvos geležinkeliams“ skirta bauda, palyginus, nėra didelė (pavyzdžiui, dar 2017 m. birželį EK skyrė 2,42 milijardo EUR baudą „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi) ir nėra maksimali, kurią EK galėjo skirti.

Be to, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi dažnai pasireiškia tam tikrų susitarimų sudarymu, tam tikrais sudėtingiau apčiuopiamais veiksmais (pvz., taikant grobuonišką kainodarą, nustatant neteisėtas lojalumo nuolaidas ir kt.), kuriuos išaiškinti ir įrodyti nėra taip paprasta.

Tuo tarpu, kai ūkio subjektas išardo geležinkelio bėgių kelio atkarpą, pačių galimai antikonkurencinių veiksmų buvimo įrodinėjimas tampa gana paprastas, t.y. tokią aplinkybę nuslėpti arba interpretuoti kitaip yra praktiškai neįmanoma.

Europos Komisijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskirta bauda gali būti ne vienintelės AB „Lietuvos geležinkeliai“ išlaidos. Jeigu pripažįstama, kad ūkio subjektas padarė konkurencijos teisės pažeidimą (piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi), bet kuris asmuo ar įmonė, kuris patyrė žalos dėl tokio antikonkurencinio elgesio, gali pateikti ieškinį pažeidėjui ir reikalauti atlyginti žalą.

Kadangi EK tyrimo iniciatore buvo „Orlen Lietuva“, kuri, kaip pripažino EK, yra viena didžiausių „Lietuvos geležinkeliai“ klientų ir kuri dėl išardytos bėgių kelio atkarpos buvo priversta krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu, neatmetama galimybė, kad „Orlen Lietuva“ bus viena iš tų, kurie pareikš „Lietuvos geležinkeliams“ ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo.

Nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose EK sprendimas yra privalomąją galią turintis įrodymas, pagrindžiantis konkretaus elgesio buvimą ir neteisėtumą. Jei EK sprendimas nebus panaikintas, asmenims, pareiškusiems „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinius dėl žalos atlyginimo, nebereikės įrodinėti „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtų veiksmų buvimą.

Tokiu atveju jiems tereikės įrodyti, kad dėl „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų (išardytos bėgių kelio atkarpos) jie buvo priversti gabenti krovinius ilgesniu maršrutu bei įrodyti, kiek žalos dėl to patyrė (pvz., kiek buvo permokėta už krovinių gabenimą ilgesniu maršrutu, lyginant su tuo, kiek būtų sumokėję gabendami krovinius ta bėgių kelio atkarpa, kuri buvo išardyta). Konkurencijos įstatymas tokių pažeidimų atveju numato nukentėjusių subjektų teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.